M. Norbutas: Karas Ukrainoje ir LGBTQ+ teisės Europoje - kas bendro?

Skaitymo laikas
2 minutes
Perskaityta

M. Norbutas: Karas Ukrainoje ir LGBTQ+ teisės Europoje - kas bendro?

Pen, 05/20/2022 - 18:30
Kategorija:
0 komentarų

Vasario 24 d. Vladimiras Putinas savo kalboje kovą už LGBTQ+ teises panaudojo kaip pradėto karo Ukrainoje pateisinimą. Jis teigė, kad vakarų šalys savo „klaidingomis vertybėmis“ siekia sunaikinti Rusijos „tradicines vertybes“. Todėl ne nuostabu, kad daugelis LGBTQ+ žmonių pasirinko ginti savo šalį ginklu ir tikėtis, kad atsilaikiusi Ukraina ir toliau žengs vakarietiškų vertybių keliu. Tiesa, Putino žodžiai paveikė toli gražu ne tik Ukrainą.

Ideologinė kova už laisvę sukūrė nišą visiškai kitokiai komunikacijai. Raginimai LGBTQ+ bendruomenei ginti savo šalį pasipylė iš pagrindinių Ukrainos gėjų organizacijų, kurios aktyviai dalinasi naujienomis kaip bendruomenės nariams sekasi fronte.

Ši vakarų ir rytų ideologijos takoskyra ne kartą akcentuota ir vakarų žiniasklaidoje, LGBTQ+ organizacijų ir kai kurių politikų. Mat ji aiškiai parodė vertybines skirtis - vienoje pusėje skaldant visuomenę, kitoje - siekiant įtraukties ir gerovės visiems. Ši skirtis įžiebė vilties ir tose šalyse, kur LGBTQ+ teisių klausimai pastaraisiais metais buvo užmiršti ar „perrėkti“ homofobiškai nusiteikusių politikų.

Kova prieš LGBTQ+ bendruomenę jau ne kartą yra tapusi sėkmės rinkimuose formule. Ryškiausi pavyzdžiai - Vengrijoje ir Lenkijoje, kur valdantieji naudojo kovą prieš LGBTQ+ bendruomenę kaip priemonę bauginti žmones ir paskatinti juos balsuoti.

Europos Komisija, spaudžiama Europos Parlamento, yra pradėjusi procedūras prieš Vengriją dėl teisės viršenybės principo nepaisymo, taip siekiant sustabdyti į šią šalį tekančius ES pinigus. Prieš prasidedant karui buvo prognozuojama, kad tokia pat procedūra bus pritaikyta ir Lenkijai. Tiesa, karas šiuos veiksmus pristabdė.

Vis dėlto, Rusijos, neva „tradicinių vertybių“ gynėjos pozicija suteikė šansą Lenkijos, Vengrijos ir kitų šalių LGBTQ+ atstovams vėl garsiai kalbėti apie vertybinius dalykus ir jų šalių pasirinktą kryptį. Ar iš tiesų norima bičiuliautis su Rusija, ar Putino ideologijai yra vietos mūsų šalyje? - tokius ir panašius klausimus klausia aktyvistai.

„Tradicinių vertybių“ gynėjai neretai atsako, kad toks jų vertybių prilyginimas putiniškoms prasilenkia su logika. Tiesa, jiems sunkiai sekasi paaiškinti, kodėl jų vertybių įtvirtinimas turėtų prisidėti prie LGBTQ+ žmonių diskriminacijos, t.y. valstybės gerovė būtų kuriama privilegijuojant heteroseksualias šeimas, atmetant lygiateisiškumo principą.

Kita vertus, LGBTQ+ bendruomenės ir ją palaikančių žmonių pasitektos argumentacijos strategija turi spragų. Pirmiausia - sukuriant per daug primityvią dichotomiją, kuri negali būti taikoma visais atvejais.

Kai kalbame apie politinius debatus - tai puikus įrankis, tačiau politika daro įtaką ir žmonių kasdieniniams gyvenimas. Etikečių klijavimas savo draugams, šeimos nariams, pažįstamiems - visa tai veda į dar didesnį visuomenės susipriešinimą ir pyktį. Įsivaizduokime diskusiją tarp draugų, kurioje kažkas pavadinamas Kremliaus propagandos įrankiu, nes nepritaria homoseksualių žmonių teisei įsivaikinti. Ar tai konstruktyvu? Tas žmogus gali būti aktyvus Ukrainos rėmėjas.

Dar daugiau, LGBTQ+ klausimų suniveliavimas iki vakarų ir rytų ideologijos tampa savotišku rūku, kuriame sunku įžiūrėti atskirų ir labai jautrių temų detales. Ar neutralios lyties pasirinkimo galimybė pasuose, kurios beje dabartinė valdžia nežada įgyvendinti, yra tos pačios dvinarės ideologijos klausimas? Jei taip, ar tai reiškia, kad civilinę sąjungą siūlantys valdantieji seka Putino ideologija? Ir tokie klausimai gali kilti įvairiose temose.

Taigi, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje neabejotinai davė postūmį kovoje už LGBTQ+ teises Europoje. Tam pasitarnavo ir Putino ideologija, kuri inspiravo LGBTQ+ ukrainiečius imti ginklus ir ginti šalį, o gėjų bendruomenėms ES šalyse atvėrė langą diskusijoms apie jų pačių šalių ideologinius pasirinkimus. Kita vertus, vis intensyvėjantis etikečių klijavimas gali privesti prie dar didesnės atskirties visuomenėje. O tai, neabejotinai, ne tik neužtikrins LGBTQ+ teisių plėtros, bet ilgainiui ir lygiateisiškumo klausimus pavers nesibaigiančių politinių batalijų objektu, kur diskusija naudojama rinkėjams pritraukti, o realių sprendimų nepriimama.