lgbt

Tarptautinės žmogaus teisių sutartys dažnai laikomos pagrindiniu demokratijos ir žmogaus apsaugos garantu. Tačiau naujas tyrimas atskleidžia neraminančią tendenciją – valstybės vis dažniau išmoksta formaliai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, bet praktiškai susilpninti žmogaus teisių apsaugą. Ekspertai perspėja, kad tokie procesai pavojingi ir Lietuvai, kur žmogaus teisių klausimai vis dar tampa politinių kovų įrankiu.

LGBTQIA+ tapatybė apima žmones, kurių seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė neatitinka tradiciškai visuomenėje nusistovėjusių normų. Nors pastaraisiais metais apie šią temą kalbama vis daugiau, Lietuvoje ji vis dar išlieka jautri ir neretai lydima stereotipų bei neigiamų nuostatų. Tokia visuomenės aplinka daro tiesioginę įtaką ir šeimos viduje vykstantiems procesams, ypač tada, kai paauglys nusprendžia atsiskleisti apie savo tapatybę, rašoma SOS vaikų kaimai išplatintame pranešime spaudai.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pareiškė, kad ministerija skųs teismo sprendimus dėl baudų už nevykdomą tos pačios lyties porų partnerystės registravimą. Toks pareiškimas dar labiau paaštrino konfliktą tarp valstybės institucijų ir žmogaus teisių aktyvistų, kurie kaltina valdžią sąmoningu Konstitucinio Teismo sprendimo vilkinimu.

Lietuvoje kilus diskusijoms dėl galimai nutekintų Registrų centro duomenų, vis daugiau žmonių susimąsto apie tai, kokia trapi iš tiesų yra mūsų privatumo apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad duomenų nutekinimai pavojingi visiems gyventojams, tačiau kai kurioms visuomenės grupėms pasekmės gali būti ypač skaudžios. Tarp jų – LGBTQ+ žmonės, kurių asmeninė informacija neretai tampa ne tik sukčiavimo, bet ir diskriminacijos, šantažo ar net smurto įrankiu.

Šis užsiėmimas kvies pažvelgti į savo, kaip LGBTQ+ asmens, nueitą kelią iki šiandien: kas buvo svarbu, juokinga, graudu, euforiška? Turėsime progą su kitais LGBTQ+ žmonėmis pasidalinti ir pasiklausyti, kiek jaučiamės priklausantys bendruomenei, kiek čia jauku ar baisu būti, ko trūksta? Galima tikėtis: kontakto su kitais žmonėmis mažose grupelėse, jaukios erdvės ir laiko savo patirčių pareflektavimui, kūrybinės veiklos, laisvės dalyvauti taip aktyviai, kaip norisi.

GayLine.LT skelbė, kad rugsėjo 12 dieną organizuojamos Kaunas Pride eitynės. Prieš kelias dienas socialiniame tinkle Facebook renginio organizatoriai paskelbė kokios temos bus dominuojančios ir paaiškino, kodėl po penkerių metų mato poreikį eitynes kartoti Kaune.

Belgijos sostinėje savaitgalį vykęs „Brussels Pride 2026“ sutraukė daugiau nei 200 tūkstančių žmonių ir tapo ne tik spalvinga LGBTQ+ bendruomenės švente, bet ir aiškiu politiniu pareiškimu. Jubiliejinis, 30-asis renginys šiemet vyko vedamas šūkio „When Times Get Darker, We Shine Brighter“ („Kai laikai tampa tamsesni – mes šviečiame ryškiau“), kuris atspindėjo augantį nerimą dėl LGBTQ+ teisių padėties Europoje ir pasaulyje.

Belgijos sostinėje vykusius „Brussels Pride“ renginius aptemdė smurtinis išpuolis prieš tris LGBTQ+ atlikėjus. Vos pasibaigus pasirodymams, drag artistai ir atlikėjai buvo užpulti grupės jaunuolių, kurie juos sumušė ir laidė homofobinius įžeidimus.

Alytuje gyvenantis Mantas nusprendė pasidalinti su GayLine.LT savo istorija. Jis teigia, kad regionuose daugelis LGBTQ+ žmonių jaučiasi labai vieniši, susirasti antrą pusę sudėtinga. Vyras kviečia ir kitus kalbėti, bendrauti ir taip kurti erdvę, kurioje visi gali jaustis saugesniais. Dalinamės Manto laišku.

Keli šimtai žmonių savaitgalį susirinko Ukrainos sostinėje Kyjive protestuoti prieš parlamente svarstomą naują civilinį kodeksą. Protestuotojai teigia, kad dalis siūlomų nuostatų gali įtvirtinti diskriminaciją, ypač LGBTQ+ žmonių atžvilgiu, ir prieštarauja Europos Sąjungos vertybėms, kurių Ukraina siekia laikytis kelyje į narystę Bendrijoje.

Gayline.LT organizuotame Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją minėjimo renginyje, Seime dalyvavusi Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė pabrėžė, kad Lietuva negali leisti sau ignoruoti dalies visuomenės narių. „Lietuva negali leisti sau, kad teisinėje valstybėje orumas, saugumas, privatumas būtų laikomi privilegijomis“, - pabrėžė ji.

Saugi erdvė LGBTQ+ žmonėms yra aplinka, kurioje jie gali jaustis saugūs, priimti ir gerbiami nepaisant savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Tokiose erdvėse LGBTQ+ asmenys gali laisvai išreikšti save be baimės dėl diskriminacijos, priekabiavimo ar smurto.

Pastarosiomis savaitėmis paskelbti du svarbūs tarptautiniai žmogaus teisių padėties vertinimai Lietuvai siunčia itin nepalankią žinią. Mūsų šalis vis labiau panašėja į rytų kaimynes, kuriose demokratija neveikia. Apie tai šiandien diskutuojama Seime surengtame Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjime. Jis nuo 10 val. bus transliuojamas ir tiesiogiai.

Sekmadienį, minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją, eilė tarptautinių organizacijų išreiškė paramą LGBTQ+ bendruomenei. Pastebima, kad pastaraisiais metais vykdoma kryptinga, koordinuota kampanija prieš žmogaus teisių aktyvistus ir organizacijas bei taip stengiamasi susilpninti demokratiją.

Šiandien, minint tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną šešiolikos šalių ambasados Lietuvoje išplatino bendrą laišką. Jame Lietuvos politikai raginami imtis neatidėliotinų veiksmų.

Tris metus iš eilės Euroviziją laimėjo LGBTQ+ atlikėjai. Pernai pergalę šventė Austrijos atstovas JJ su daina „Wasted Love“, užpernai - Šveicarijai atstovavęs nedvinarės tapatybės atlikėjas Nemo, prieš trejus metus - biseksuali Loreen. Šiemet finale išvysime keturis šiai bendruomenei priklausančius atlikėjus. Daugeliui jų pranašaujama labai aukšta pozicija.

Po dešimties metų dominavimo Europa turi naują LGBTQ+ teisių lyderę. Organizacijos ILGA-Europe paskelbtame naujausiame „Rainbow Map“ reitinge pirmąją vietą užėmė Ispanija, aplenkdama iki šiol viršūnėje buvusią Maltą. Šis pokytis laikomas ne tik simboliniu, bet ir politiškai reikšmingu ženklu kai daugelyje Europos valstybių LGBTQ+ teisių užtikrinimas patiria nuosmukį.

Tarptautinės LGBTQI jaunimo organizacijos IGLYO atliktas tyrimas Europoje. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. 14–30 metų amžiaus respondentų iš 35 Europos regiono šalių, tarp jų ir Lietuvos. Tyrimo autoriai analizavo LGBTI+ jaunų žmonių patirtis, susijusias su depresija, nerimu, diskriminacija ir galimybėmis gauti pagalbą.

Antrasis „Eurovizijos“ 2026 pusfinalis žada stiprią konkurenciją. Ant scenos žengs ir vienas su LGBTQ+ bendruomene susijęs atlikėjas. Jo pasirodymas jau iki šiol sulaukė daug dėmesio tarp „Eurovizijos“ gerbėjų. GayLine.LT linki jam sėkmės ir tikisi, kad jis prisijungs prie kitų 3 LGBTQ+ atstovų finale, kurie jau ten žengs įveikę pirmąjį pusfinalį.

Vis dažniau socialiniuose tinkluose ir psichologų pokalbiuose minimos situacijos, kai paaugliai, ar mažesnio amžiaus vaikai savo atvirumu, smalsumu ir meile paskatina tėvus drąsiai priimti ir net viešai prabilti apie paslaptis. Ne išimtis ir tėvų seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė. Šis procesas yra subtilus, dažnai keičiantis santykius šeimoje.