lgbt

Péteris Magyaras paskelbė, kad jo vyriausybė keis įvaikinimo taisykles ir atsisakys sistemos, kuri faktiškai neleido tos pačios lyties poroms įsivaikinti vaikų. „Šią sistemą pakeisime“, – pareiškė naujasis Vengrijos premjeras.

Kiekvienas „Pride“ renginys yra svarbi pilietinė iniciatyva. Jam surengti reikia daug savanoriško darbo, drąsos, atsakomybės ir atkaklumo – ypač miestuose, kuriuose LGBTQ+ bendruomenės matomumas vis dar sulaukia pasipriešinimo. Todėl džiugu, kad tokios iniciatyvos vyksta ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

„Eikite, kur norite, tik ne pas mane“, – taip žmogaus teisių ekspertai ir ekspertės apibūdino dalies valstybės institucijų ir skirtingų sričių specialistų požiūrį į LGBTI asmenų problemas. Seimo kontrolierių įstaigoje vykusioje tarpinstitucinėje diskusijoje aptarta smurto prieš heteroseksualias ir LBT (lesbietes, biseksualias ir translytes) moteris problematika, taip pat galimybės neheteroseksualiems ir translyčiams asmenims įgyvendinti savo teises tik pasinaudojant teismine gynyba ir kiti klausimai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Nyderlanduose gyvenanti lietuvis Artūras Kvedas pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupes, skiriamas tautybės bei seksualinės orientacijos pagrindais.

Turkijoje valdžios institucijos pradėjo plataus masto operaciją prieš LGBTQ+ organizacijas, aktyvistus ir su bendruomene susijusias vietas. Per reidus keliolikoje provincijų sulaikyta dešimtys žmonių, o žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad tai gali būti naujas represijų etapas.

„Negaliu būti laimingesnis nei būdamas dabar su jumis“, – kreipdamasis į Kaunas Pride dalyvius sakė GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas. Savo kalboje jis akcentavo ne tik šventės svarbą, bet ir kasdienę kovą už lygias teises, bendruomenės solidarumą bei būtinybę veikti kartu, nepaisant skirtingų žmonių patirčių, tapatybių ar politinių pažiūrų.

Praėjus kelioms dienoms po Charkive surengto „KharkivPride“ eitynių, organizatoriai pranešė apie virtinę incidentų, kuriuos sieja su neapykantos nusikaltimais. Pasak jų, renginio organizatoriams ir atskiroms komandos narėms buvo grasinama fiziniu susidorojimu ir nužudymu, o po eitynių buvo apgadintas „PrideHub“ pastato įėjimas ir organizatorių automobilis.

2026 m. rugsėjo 17 d., 17 val. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10), vyks mokslinis seminaras tema „Politinės homofobijos raida Lietuvoje: nuo sovietinio palikimo iki anti-gender judėjimo“.

LGBTQI+ organizacijos visoje Europoje ragina ne tik ginti teisę organizuoti „Pride“ eitynes, bet ir saugoti demokratines laisves, kuriomis jos grindžiamos. Rugpjūtį Amsterdame vykęs „WorldPride“ tapo proga išsiųsti Europos Komisijai aiškią žinią: teisė taikiai susirinkti, reikšti savo nuomonę ir būti savimi negali priklausyti nuo politinių nuotaikų ar pastangų skleisti baimę.

Vilkpėdėje ant tilto pasirodžiusi grupė kaukėtų jaunuolių su Lietuvos vėliavomis ir plakatu „Protestas prieš LGBT ideologiją“ sukėlė vietos gyventojų nerimą. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, tačiau, jaunuoliams pateikus savivaldybės leidimą, jie išvyko. Šis įvykis kelia ne tik klausimą, kur baigiasi saviraiškos laisvė, bet ir kitą – prieš ką iš tikrųjų buvo protestuojama?

Rugsėjo 12 dieną, šeštadienį, 12 valandą vyks antrosios „Kaunas Pride“ eitynės. Nepriklausoma LGBTQIA+ aktyvisčių(-tų) ir pilietinės visuomenės atstovų(-ių) grupė kviečia rugsėjo 12-ąją kartu žygiuoti nuo Soboro Laisvės alėja ir taip palaikyti saviraiškos laisvę, pasipriešinti neapykantai ir diskriminacijai. GayLine.LT pateikia informaciją kas, kur ir kaip vyks.

Vokietijoje kraštutiniai dešinieji populiarūs kaip niekada iki šiol. Rugsėjo 6 d. Saksonijos-Anhalto žemėje „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 43,8 proc. balsų – tai stipriausias jų pasirodymas rinkimuose Vokietijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Partija dabar turi galimybę pirmą kartą vadovauti vienai iš šalies žemių. Tuo pat metu kanclerio Friedricho Merzo CDU patyrė skaudų pralaimėjimą, o ilgai Vokietijos politikoje veikusi „užkarda“ bendradarbiavimui su AfD patiria vis didesnį spaudimą. Prie AfD pergalės prisidėjo ir homoseksuali partijos lyderė.

Homoseksualumo pripažinimas sau yra svarbus, bet kartu ir sudėtingas procesas. Ši kelionė dažnai susijusi su savęs pažinimu, emocijų suvaldymu ir kartais net susitaikymu su galimu išoriniu priešiškumu. Kiekvieno žmogaus asmeninė patirtis yra unikali. GayLine.LT redakcija nusprendė parašyti apie patarimus kaip padėti sau lengviau priimti savo seksualinę orientaciją.

Taylor Phillips šiandien – gerai žinomas gėjų modelis, turinio kūrėjas ir verslininkas. Tačiau jo kelias į žvaigždes prasidėjo visai ne mados sostinėje. Augęs mažame konservatyviame Indianos miestelyje, jis kadaise manė, kad geriausia, kas jam gali nutikti – darbas banke. Šiandien jis kuria madą, keliauja po pasaulį su vyru Jeffu O'Donnellu ir savo istorija drąsina kitus LGBTQ+ žmones gyventi taip, kaip jie iš tikrųjų nori.

Omar Chaves Viteri darbai alsuoja subtilia erotika. Šio savamokslio menininko darbai sužavėjo tūkstančius socialinių medijų vartotojų. GayLine.LT redakcija pateikia daugiau informacijos apie Omar.

Sulaukusi 92 metų mirė amerikiečių žurnalistė, rašytoja ir politinė aktyvistė Gloria Steinem – viena ryškiausių XX amžiaus feminisčių. Jos veikla pakeitė ne tik diskusiją apie moterų teises, bet ir platesnį požiūrį į lyčių lygybę, reprodukcines teises, diskriminaciją bei LGBTQ+ žmonių teises.

Atrodytų, tai tik paprastas gestas – du žmonės eina gatve susikibę rankomis. Tačiau LGBTQ+ poroms šis prisilietimas kartais reiškia kur kas daugiau. Tai gali būti meilės, artumo, saugumo ir net teisės būti matomam ženklas.

Yra dienų, kai atrodo, kad LGBTQ+ bendruomenė Lietuvoje yra viena didelė ir vieninga šeima. Per „Pride“ eitynes susirenka tūkstančiai žmonių. Gatvėse plazda vaivorykštės vėliavos, skamba muzika, žmonės apkabina vieni kitus, socialiniuose tinkluose liejasi palaikymo žinutės. Tą akimirką gali pasirodyti, kad visi esame kartu. Bet kas nutinka nutilus muzikai?

2026 m. rugsėjo 6 d. 17.00 val. Skalvijos kino teatre bus galima išvysti net 6 trumpametražius 2024 - 2026 metais sukurtus filmus. Jie atkeliauja iš Prancūzijos, Lenkijos, Ukrainos, Argentinos, Kinijos, JAV.

2026 m. rugsėjo 5 d. 21.00 val. Skalvijos kino teatre bus galima išvysti net 6 trumpametražius 2025 - 2026 metais sukurtus filmus. Jie atkeliauja iš Suomijos, Belgijos, Rumunijos, Libano, Indijos, Vokietijos, Latvijos.