lgbt

Joninės – viena paslaptingiausių metų švenčių. Trumpiausia naktis, laužų šviesa, vainikai, paparčio žiedo paieškos ir tikėjimas, kad šią naktį gali nutikti stebuklai. Nors daugelis šių papročių skaičiuoja šimtmečius, jų esmė išlieka stebėtinai šiuolaikiška – tai gamtos, meilės, artumo ir naujų pradžių fiesta.

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis dažniau galima išgirsti klausimą: ką reiškia tas „+“ LGBTQ+ santrumpoje? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip nekaltas smalsumas. Tačiau dažnai už jo slypi visai ne noras suprasti, o bandymas sukelti įspūdį, kad LGBTQ+ bendruomenė yra kažkoks nuolat besiplečiantis, neapibrėžtas ir todėl neva nevertas rimto vertinimo reiškinys.

Šiomis dienomis Martynas Norbutas ir jo vyras Marius mini dvejų metų vestuvių, kurias šventė Belgijoje, sukaktį. Nors jų santuoka visiškai teisėta Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvoje ji iki šiol nėra įregistruota.

Vakarų Afrikos valstybė Nigeris pirmą kartą savo istorijoje kriminalizavo tos pačios lyties asmenų lytinius santykius. Žmogaus teisių organizacijos įspėja, kad naujasis Baudžiamasis kodeksas yra vienas griežčiausių regione ir gali dar labiau apsunkinti LGBTQ+ žmonių padėtį šalyje.

Kas šiandien svarbiausia ieškant antrosios pusės? Aiškumas, mokėjimas bendrauti ir draugų nuomonė? Viską išsiaiškino pažinčių programėlė „Hinge“. Ji pasdkelbė kasmetinę D.A.T.E. ataskaita, kurioje apklausta daugiau kaip 31 tūkst. žmonių iš įvairių pasaulio šalių.

Šunys, katės ir kiti naminiai gyvūnai daugeliui žmonių yra ne tik augintiniai, bet ir svarbūs šeimos nariai. Tačiau naujas Australijoje atliktas tyrimas rodo, kad LGBTQ+ bendruomenei augintiniai dažnai atlieka dar svarbesnį vaidmenį – padeda įveikti vienišumą, suteikia emocinį saugumą ir net padeda užmegzti naujas pažintis.

Turkija jau daugelį metų išlieka viena populiariausių lietuvių atostogų krypčių. Kasmet tūkstančiai tautiečių renkasi Antaliją, Bodrumą ar Marmarį dėl šilto klimato, viešbučių ir palankių kainų. Tačiau žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad LGBTQ+ žmonėms ši šalis tampa vis mažiau saugi.

Daugiau kaip dešimties Afrikos valstybių parlamentarai po tarpparlamentinės konferencijos Ganoje įsipareigojo savo šalyse inicijuoti naujus įstatymus, kurie dar labiau apribotų LGBTQ+ asmenų teises. Tokie pažadai nuskambėjo birželio pradžioje Akroje vykusioje Afrikos tarpparlamentinėje šeimos vertybių ir suvereniteto konferencijoje.

Tarptautinės dienos prieš bifobiją, homofobiją ir transfobiją minėjimas tapo išbandymui Lietuvos Seimui. Vieni parlamentarai, kartu su tarptautiniais partneriais, būrėsi drauge ieškoti išeičių kaip kovoti su diskriminacija, neapykanta ir smurtu, kiti įtikinėjo save ir kitus, jog skatinti atskirtį yra būdas išsaugoti Lietuvą.

LGBTQ+ bendruomenė Lietuvoje dar kartą išgirdo signalą, kad civilinės partnerystės klausimas artimiausiu metu greičiausiai nebus tarp svarbiausių valdančiųjų prioritetų. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ir būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, jog partnerystės įteisinimas nėra jo darbų sąrašo viršuje, o ir socialdemokratų rinkėjui jis nėra svarbus.

Visuomenėje dažnai paplitusi nuomonė, kad gėjai turi specifinį, vadinamąjį „manieringą“ elgesį – tam tikrą kalbėjimo, gestų ar net stiliaus manierą. Šis stereotipas dažnai susiformuoja dėl to, kaip gėjai vaizduojami populiariojoje kultūroje: filmuose, televizijos laidose ar socialinėje medijoje.

Kartais didžiausios diskusijos apie LGBTQ+ žmones vyksta ne televizijos studijose, socialiniuose tinkluose ar politinėse debatų salėse. Jos vyksta prie šeimos pietų stalo. Būtent tokią istoriją GayLine.LT papasakojo mama, auginanti du visiškai skirtingų pažiūrų vaikus – vienas jų yra homoseksualus, o kitas aktyviai reiškia priešiškumą LGBTQ+ bendruomenei.

Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Norvegijos ambasados Vilniuje misijos vadovo pavaduotojas Lars Christensen akcentavo, kad teisiniai pokyčiai yra svarbus žingsnis siekiant lygybės, tačiau jie negali būti vienintelė priemonė kovojant su diskriminacija.

Vaivorykštės vėliavos sulankstytos. Plakatai padėti į kampą. Socialinius tinklus pamažu užpildo naujos temos, o miestas grįžta į įprastą ritmą. Tačiau daugeliui LGBTQ+ žmonių „Pride“ pabaiga atneša ne tik gražius prisiminimus. Kai kuriuos netikėtai aplanko liūdesys, tuštumos jausmas ar net nerimas.

Praėjus vos dienai po Vilniuje vykusių LGBTQ+ bendruomenės eitynių „Už lygybę!“, paaiškėjo, kad į vieną iš incidentų teisėsauga žiūri itin rimtai. Vyrui, kuris renginio metu į dalyvių pusę metė dūmų užtaisą, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla.

Airijos ambasadorė Lietuvoje Séadhna MacHugh Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ pasidalijo savo šalies patirtimi siekiant lygybės ir pabrėžė, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda nuo visuomenės gebėjimo matyti vieniems kitus kaip lygiaverčius bendruomenės narius.

Šeštadienį Vilniaus gatvėmis žygiavo tūkstančiai žmonių, tačiau „Vilnius Pride 2026“ pirmiausia buvo ne apie skaičius. Tai buvo istorijos, veidai ir gyvenimai. Tarp eisenos dalyvių buvo jaunuoliai, pirmą kartą išdrįsę viešai būti savimi, poros, kurios Lietuvoje vis dar laukia teisinio pripažinimo, tėvai, atėję palaikyti savo vaikų, ir senjorai, kurie prisimena laikus, kai apie LGBTQ+ žmones viešumoje beveik nebuvo kalbama. Kiekvienas jų į eitynes atsinešė savo patirtį, viltis ir priežastis, kodėl nusprendė būti matomi. GayLine.LT dalijasi užfiksuotais dalyvių portretais.

Šeštadienį Vilniaus gatves užliejo tūkstančiai žmonių, susirinkusių į eitynes „Už lygybę!“. Vaivorykštės spalvomis nusidažęs sostinės centras tapo ne tik švente, bet ir aiškiu politiniu pareiškimu – LGBTQ+ bendruomenė bei ją palaikantieji priminė, kad lygybės klausimas Lietuvoje vis dar nėra išspręstas. Kol vieni žygiavo, nedidelės grupės žmonių šalia katedros meldėsi ir šaukė "Lietuva".

Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Ispanijos ambasadoriaus Vilniuje pavaduotojas Iván Pérez Maroto pabrėžė, kad LGBTQ+ žmonių teisių užtikrinimas yra ne siauras bendruomenės interesas, o svarbi demokratinės visuomenės dalis.

Sostinės centre jau renkasi šimtai žmonių, nešini vaivorykštės vėliavomis, plakatais ir kupini geros nuotaikos. Netrukus prasidės Pride eisena, gatvėse girdėti muzika, pokalbiai ir bruzdesys. Tarp susirinkusiųjų – LGBTQ+ bendruomenės nariai, jų artimieji, šeimos su vaikais, studentai, senjorai ir svečiai iš užsienio. Nors kiekvieno jų istorija skirtinga, daugelis sako atėję dėl tos pačios priežasties – matomumo, lygybės ir solidarumo bei noro švęsti kartu.