lgbt

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis kalbėjo apie politikų atsakomybę nepasiduoti radikalizmui ir siekti sprendimų, kurie stiprintų lygybę bei demokratiją.

Seimo posėdžio metu Seimo narys Simonas Gentvilas paklausė premjerės ar ji ketina dalyvauti Vilnius Pride eitynėse bei paprašė įvardinti žinią tiems tūkstančiams žmonių, kurie laukia ir nesulaukia Vyriausybės žingsnių vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą. Ši atkirto, kad reikiamus įstatymus gali priimti ir Seimas.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis kritiškai vertino iniciatyvas rengti referendumą dėl šeimos sampratos ir ragino daugiau dėmesio skirti realioms žmonių problemoms.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan pabrėžė, kad žmogaus teisių užtikrinimas yra neatsiejamas nuo demokratijos stiprinimo ir lygiateisiškumo, kuris praturtina visus.

Lietuvos Respublikos Seime surengtoje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad žmogaus teisių apsauga yra neatsiejama nuo demokratijos stiprinimo.

Ne primas kartas kai prezidentūra nepaiso teisininkų perspėjimų dėl pozicijų apie iniciatyvas, kurios tikėtina, prasilenkia su šalies Konstitucija ir tarptautiniais šalies įsipareigojimais. Ypač tai pasakytina, kai kalbama LGBTQ+ žmonių tiesių klausimais. Šį kartą prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius aiškino, kad jei referendumo idėją palaiko tiek daug Seimo narių – jis turėtų būti organizuojamas.

Rusijoje toliau plečiamos represijos prieš LGBTQ+ bendruomenę pasiekė dar neregėtą mastą. Šį kartą valdžios institucijų taikiklyje atsidūrė vos 13 metų berniukas, kuris buvo apkaltintas LGBTQ+ „propaganda“ ir „ekstremistinių simbolių demonstravimu“ po to, kai bendraklasiams parodė internete rastą vaizdo įrašą.

Šiemet dalyvauti „Vilnius Pride“ eisenoje yra svarbiau nei bet kada anksčiau. Ir ne todėl, kad tai spalvinga šventė, koncertai ar galimybė susitikti draugus. Šiandien Lietuvoje vyksta kur kas svarbesnė kova – dėl žmogaus teisių, demokratijos ir mūsų visų ateities.

Vilnius Pride 2026 šiandien pradeda savo renginių programą, į sostinę suburdamas LGBTQ+ bendruomenės narius, jų artimuosius, žmogaus teisių gynėjus ir neabejingus žmones iš Lietuvos bei užsienio. Visą savaitę vyksiantys renginiai kvies diskutuoti apie žmogaus teises, lygybę ir įtrauktį, o programoje numatytos konferencijos, kultūriniai renginiai, bendruomenės iniciatyvos ir susitikimai. GayLine.LT skelbia ką verta aplankyti.

Birželis daugeliui siejamas su vaivorykštės vėliavomis, eitynėmis ir LGBTQ+ bendruomenės matomumu. Tačiau naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad ne visi bendruomenės nariai šį laikotarpį išgyvena kaip šventę. Dalis jų teigia besijaučiantys nepakankamai atstovaujami, o kai kurie – netgi atstumti.

Lietuvoje startavo dar viena didinga „moralės gelbėjimo“ operacija – peticija prieš LGBTQ+ eitynes. Tiesa, panašu, kad visuomenė į šį kvietimą sureagavo maždaug taip entuziastingai, kaip į pasiūlymą sekmadienį 7 ryto eiti ravėti daržo. Nepadėjo tekste minimos "nuogos šiknos", Pride dalyvių atžvilgiu pažerti kaltinimai dėl "stalinizmo propagavimo", bei gėjų meilės tariama grėsmė demokratijai.

Tarptautinės žmogaus teisių sutartys dažnai laikomos pagrindiniu demokratijos ir žmogaus apsaugos garantu. Tačiau naujas tyrimas atskleidžia neraminančią tendenciją – valstybės vis dažniau išmoksta formaliai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, bet praktiškai susilpninti žmogaus teisių apsaugą. Ekspertai perspėja, kad tokie procesai pavojingi ir Lietuvai, kur žmogaus teisių klausimai vis dar tampa politinių kovų įrankiu.

LGBTQIA+ tapatybė apima žmones, kurių seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė neatitinka tradiciškai visuomenėje nusistovėjusių normų. Nors pastaraisiais metais apie šią temą kalbama vis daugiau, Lietuvoje ji vis dar išlieka jautri ir neretai lydima stereotipų bei neigiamų nuostatų. Tokia visuomenės aplinka daro tiesioginę įtaką ir šeimos viduje vykstantiems procesams, ypač tada, kai paauglys nusprendžia atsiskleisti apie savo tapatybę, rašoma SOS vaikų kaimai išplatintame pranešime spaudai.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pareiškė, kad ministerija skųs teismo sprendimus dėl baudų už nevykdomą tos pačios lyties porų partnerystės registravimą. Toks pareiškimas dar labiau paaštrino konfliktą tarp valstybės institucijų ir žmogaus teisių aktyvistų, kurie kaltina valdžią sąmoningu Konstitucinio Teismo sprendimo vilkinimu.

Lietuvoje kilus diskusijoms dėl galimai nutekintų Registrų centro duomenų, vis daugiau žmonių susimąsto apie tai, kokia trapi iš tiesų yra mūsų privatumo apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad duomenų nutekinimai pavojingi visiems gyventojams, tačiau kai kurioms visuomenės grupėms pasekmės gali būti ypač skaudžios. Tarp jų – LGBTQ+ žmonės, kurių asmeninė informacija neretai tampa ne tik sukčiavimo, bet ir diskriminacijos, šantažo ar net smurto įrankiu.

Šis užsiėmimas kvies pažvelgti į savo, kaip LGBTQ+ asmens, nueitą kelią iki šiandien: kas buvo svarbu, juokinga, graudu, euforiška? Turėsime progą su kitais LGBTQ+ žmonėmis pasidalinti ir pasiklausyti, kiek jaučiamės priklausantys bendruomenei, kiek čia jauku ar baisu būti, ko trūksta? Galima tikėtis: kontakto su kitais žmonėmis mažose grupelėse, jaukios erdvės ir laiko savo patirčių pareflektavimui, kūrybinės veiklos, laisvės dalyvauti taip aktyviai, kaip norisi.

GayLine.LT skelbė, kad rugsėjo 12 dieną organizuojamos Kaunas Pride eitynės. Prieš kelias dienas socialiniame tinkle Facebook renginio organizatoriai paskelbė kokios temos bus dominuojančios ir paaiškino, kodėl po penkerių metų mato poreikį eitynes kartoti Kaune.

Belgijos sostinėje savaitgalį vykęs „Brussels Pride 2026“ sutraukė daugiau nei 200 tūkstančių žmonių ir tapo ne tik spalvinga LGBTQ+ bendruomenės švente, bet ir aiškiu politiniu pareiškimu. Jubiliejinis, 30-asis renginys šiemet vyko vedamas šūkio „When Times Get Darker, We Shine Brighter“ („Kai laikai tampa tamsesni – mes šviečiame ryškiau“), kuris atspindėjo augantį nerimą dėl LGBTQ+ teisių padėties Europoje ir pasaulyje.

Belgijos sostinėje vykusius „Brussels Pride“ renginius aptemdė smurtinis išpuolis prieš tris LGBTQ+ atlikėjus. Vos pasibaigus pasirodymams, drag artistai ir atlikėjai buvo užpulti grupės jaunuolių, kurie juos sumušė ir laidė homofobinius įžeidimus.

Alytuje gyvenantis Mantas nusprendė pasidalinti su GayLine.LT savo istorija. Jis teigia, kad regionuose daugelis LGBTQ+ žmonių jaučiasi labai vieniši, susirasti antrą pusę sudėtinga. Vyras kviečia ir kitus kalbėti, bendrauti ir taip kurti erdvę, kurioje visi gali jaustis saugesniais. Dalinamės Manto laišku.