Toks pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Lietuva jau ne vienerius metus gyvena teisinėje ir politinėje aklavietėje. Nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos samprata negali būti siejama vien su santuoka, o teismai yra įpareigoję valstybę sudaryti galimybę registruoti partnerystę, politinė valia priimti reikalingus sprendimus ir toliau stringa.

Prioritetų sąraše – ne partnerystė

Kalbėdamas apie žmogaus teisių klausimus Mindaugas Sinkevičius leido suprasti, kad šiuo metu Vyriausybė daugiausia dėmesio skiria kitoms sritims. Nors jis neatmetė galimybės, kad partnerystės klausimas bus svarstomas ateityje, aiškios datos ar konkretaus veiksmų plano nepateikė.

„Tai reikš partinę rimtą diskusiją, labiausiai frakcijoje, ar mes kildiname politinę darbotvarkę iš žmonių, iš rinkėjų, kurie mus remia, kuriems šita tema nėra prioritetų viršuje. Jų prioritetų viršuje yra kainos, sveikatos prieinamumas, ekonominis pragyvenimas, skaidrumas ir taip toliau“, – tvirtino M. Sinkevičius BNS aiškindamas, kad partnerystė ir jam pačiam nėra prioritetinis darbas.

Tokie pareiškimai LGBTQ+ organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams skamba pažįstamai. Per pastarąjį dešimtmetį ne viena politinė jėga žadėjo spręsti partnerystės klausimą, tačiau realūs pokyčiai taip ir neįvyko.

Teismai kalba viena, politika – kita

Pastaraisiais metais Lietuvos teismai ne kartą pabrėžė, kad valstybė negali ignoruoti porų, kurios gyvena kartu, tačiau nėra susituokusios. Tai aktualu tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poroms.

Nepaisant to, Seime vis dar nėra priimtas įstatymas, kuris aiškiai reglamentuotų partnerystės registravimą ir suteiktų poroms pagrindines teises – nuo informacijos apie partnerio sveikatą iki paveldėjimo ar turto klausimų.

Dalis politikų teigia laukiantys platesnio sutarimo visuomenėje, tačiau kritikai primena, kad žmogaus teisės neturėtų priklausyti nuo apklausų rezultatų ar politinės konjunktūros.

Ar vėl prasidės laukimo etapas?

LGBTQ+ bendruomenėje vis dažniau girdimas nusivylimas. Po daugybės pažadų ir nesėkmingų balsavimų Seime daugelis tikėjosi, kad naujoji valdžia imsis konkrečių veiksmų.

Vis dėlto Mindaugas Sinkevičius pasisakymas leidžia manyti, kad partnerystės klausimas ir toliau gali būti stumiamas į politinės darbotvarkės paraštes. Tai reikštų dar vienus metus be aiškaus reguliavimo, nors teismai jau seniai signalizuoja, kad dabartinė situacija nėra tvari.

Kol politikai kalba apie prioritetus, tūkstančiai Lietuvoje gyvenančių porų ir toliau lieka be teisinio saugumo. Todėl po naujausių socialdemokratų lyderio komentarų vis garsiau keliamas klausimas: jei ne dabar, tai kada? O svarbiausia – kiek dar kartų partnerystės klausimas bus nukeltas į „ne patį svarbiausią“ darbų sąrašo vietą.