Tikrai nesuprantu. Kodėl tiek daug pykčio nukreipta į žmones, kurie tiesiog gyvena šalia, dirba, moka mokesčius, augina vaikus, myli savo artimuosius? Kodėl pasirinkta mus laikyti priešu, kai niekam nekenkiame?

Kartais atrodo, kad ta neapykanta – ne apie mus. Gal tai – apie tuos, kurie ją skleidžia. Gal taip bandoma nukreipti dėmesį nuo savo pačių problemų? Nuo neišsipildžiusių santykių, nuo asmeninių iššūkių? Matyt yra paprasčiau pykti ant kitų, nei atsakyti sau į klausimą, kodėl tavo gyvenime trūksta džiaugsmo ar pilnatvės.

Ir dar vienas klausimas – kodėl heteroseksualiems žmonėms taip svarbu, kaip gėjai mylisi? Juk niekas jų neklausinėja, ar jie „viską daro teisingai“. Niekas nerašo ilgų komentarų apie jų pozas ar partnerių anatomiją. Kodėl mūsų atveju tai tampa vos ne nacionalinio lygio svarbos klausimu? Neva lytinio akto poza tampa vertinimo kriterijumi ar tu būsi priimtas visuomenės ar atstumtas.

Beje – jei viskas sukasi vien apie analinį seksą, tai reikėtų žinoti, kad net heteroseksualūs vyrai dažnai ieško analinės stimuliacijos. Ir niekas dėl to nekelia skandalo. Be to, malonumas turi daugybę formų – fizinių, emocinių, dvasinių. Seksualumas nėra tik viena poza ar viena praktika.

Taigi – kur čia problema? Gal ji visai ne mūsų miegamuosiuose? Gal ji ten, kur slepiasi baimės, drąsos trūkumas pažiūrėti į save, į savo aplinką, santykius ir gyvenimo kokybę.

Gyvename XXI amžiuje. Gal jau užteks žiūrėti po svetimų žmonių paklodėmis. Ir gal pagaliau ateis laikas, kai komentarai po straipsniais bus apie turinį, o ne apie seksą. Nes žmogus – tai daugiau nei jo lytinis aktas. Ir mūsų vertė ir indėlis į visuomenę negali būti vertinamas per mūsų intymius santykius ar mylėjimosi pozą.

Su pagarba,

Martynas Norbutas

GayLine.LT redaktorius