2015 metais Christopher Hamilton vadovaujamas tyrimas parodė, kad testosterono lygis vyrams rytais būna aukščiausias, todėl tuo metu atlikta masturbacija dažniau siejama su didesniu fiziologiniu pasitenkinimu ir energijos antplūdžiu. Tuo tarpu vakare, kai kortizolio lygis krenta, masturbacija dažniau veikia kaip atsipalaidavimo priemonė, padedanti sumažinti stresą ir pagerinti miego kokybę.

Kaip rašoma 2019 metų Caroline Fischer tyrime, vakarinė masturbacija gali skatinti melatonino gamybą ir greitesnį norą miegoti, ypač vyrams, dėl po ejakuliacijos sumažėjančio prolaktino ir dopamino santykio, kuris natūraliai veikia kaip raminamasis mechanizmas. Tyrėja pabrėžė, kad šis poveikis gali būti stipresnis asmenims, patiriantiems didelį stresą dienos metu.

2020 metais atliktas Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas, kuriam vadovavo Michael Chen, nustatė, kad masturbacijos metu išsiskiriantys hormonai – dopaminas, endorfinai ir oksitocinas – veikia skirtingai priklausomai nuo paros laiko. Ryte dopaminas labiau siejamas su motyvacija ir produktyvumu, o vakare – su malonumo jausmu ir psichologiniu nusiraminimu. Taigi, vėl gauti panašūs rezultatai kaip ir kitų mokslininkų.

Tuo tarpu 2021 metais Linda Marković tyrimas parodė, kad moterims masturbacija vidurdienį gali padėti atstatyti dėmesio koncentraciją ir sumažinti darbo nuovargį, o vakare – pagerinti nuotaiką bei sumažinti PMS simptomus. Tai siejama su oksitocino poveikiu emociniam stabilumui ir raumenų įtampai.

Apibendrinant galima teigti, kad masturbacijos poveikis skirtingu paros metu glaudžiai susijęs su žmogaus hormonais ir psichologiniais poreikiais. Rytais ji gali veikti kaip energijos šaltinis ir motyvacijos stimuliatorius, o vakarais – kaip natūrali atsipalaidavimo ir miego gerinimo priemonė. Nors kiekvieno žmogaus biologinis ritmas yra unikalus, moksliniai duomenys vis aiškiau rodo, kad paros laikas iš tiesų turi reikšmę tam, kaip organizmas reaguoja į šią natūralią žmogaus seksualumo išraišką.