Los Andželo Kalifornijos universiteto psichologė Molly G. Smith kartu su kolegomis Thomasu N. Bradbury ir Benjaminu R. Karney tyrė, kaip namų darbų pasidalijimas siejasi su porų santykiais ir seksualiniu pasitenkinimu.

Tyrėjai analizavo 3 455 žmonių duomenis iš JAV atlikto Nacionalinio porų sveikatos ir laiko naudojimo tyrimo. Tarp dalyvių buvo ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties porose gyvenančių vyrų bei moterų.

Žmonių buvo klausiama, kaip jie vertina savo santykius, seksualinį gyvenimą ir namų ruošos pasidalijimą. Dalis dalyvių taip pat pildė laiko dienoraščius, kuriuose žymėjo, kiek laiko skyrė maisto gaminimui, valymui, apsipirkimui, vaikų priežiūrai ir kitiems kasdieniams darbams.

Tai leido palyginti du skirtingus dalykus: kiek darbo iš tiesų užfiksuota ir kiek teisingas toks pasidalijimas atrodo pačiam žmogui.

Ką rodo skaičiai?

Visose tirtose porų grupėse labiau patenkinti namų darbų pasidalijimu žmonės dažniau buvo patenkinti ir savo santykiais, ir seksualiniu gyvenimu. Kur kas silpnesnis ryšys išryškėjo vertinant poros narių verstus ir pildytus laiko dienoraščius. Paaiškėjo, kad užfiksuotų minučių skaičius nebuvo toks nuoseklus santykių kokybės rodiklis kaip žmogaus savijauta.

Tyrimo autoriai pabrėžė, kad svarbu ne vien objektyviai suskaičiuoti darbų pasidalinimą. Svarbu ir tai, kokią reikšmę žmonės suteikia partnerio pastangoms.

Pavyzdžiui, vienai porai gali tikti pasidalijimas, kai vienas gamina maistą, o kitas tvarko finansus ir planuoja bendrus reikalus. Kitai toks pats pasidalijimas gali kelti nepasitenkinimą, jeigu kuris nors jaučiasi neišgirstas arba jo indėlis laikomas savaime suprantamu. Tyrimas nesiūlo visoms poroms vienos teisingos formulės. Jis rodo, kad vienodai padalytas laikas nebūtinai reiškia vienodai patiriamą teisingumą.

Homoseksualių porų situacija

Vienas įdomiausių tyrimo aspektų – galimybė palyginti tos pačios ir skirtingų lyčių poras. Visose keturiose grupėse pasitenkinimas darbų pasidalijimu buvo susijęs su didesniu bendru pasitenkinimu santykiais. Stipriausias šis ryšys nustatytas tarp vyrų, gyvenančių su moterimis, o silpniausias – tarp moterų, gyvenančių su moterimis.

Tai nereiškia, kad lesbietėms namų ruoša nesvarbi, o heteroseksualūs vyrai būtinai labiausiai kenčia dėl netvarkos. Tyrimas vertino statistinius ryšius tarp atsakymų, o ne kiekvieno žmogaus asmenines priežastis ar poreikius.

Autoriai svarsto, kad tos pačios lyties poros gali lanksčiau tartis dėl darbų, nes joms nebūtinai tenka remtis tradiciniais įsitikinimais, ką „privalo“ daryti vyras ar moteris. Vis dėlto tai tik viena galimų rezultatų interpretacijų, o ne įrodytas visų tokių porų elgesio
dėsnis.

Netikėti vyrų rezultatai

Mokslininkai iš pradžių tikėjosi, kad moterų santykių vertinimas bus jautresnis namų darbų nelygybei. Duomenys parodė kitokį vaizdą: vyrų, ypač gyvenančių su moterimis, pasitenkinimas darbų pasidalijimu buvo stipriau susijęs su bendru santykių vertinimu.

Tyrėjai pripažįsta, kad toks rezultatas skiriasi nuo kai kurių ankstesnių darbų. Vienas galimų paaiškinimų – tyrimo duomenys surinkti COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai daugelio šeimų darbo ir buities įpročiai keitėsi.

Vis dėlto be papildomų tyrimų negalima tvirtinti, kad būtent pandemija nulėmė šį skirtumą.

Ar tai veda prie daugiau sekso?

Ne. Tyrimas vertino pasitenkinimą seksualiniais santykiais, o ne nustatė, kad žmonės, išplovę daugiau indų, dažniau mylisi.

Mokslininkai taip pat negali pasakyti, kuri priežastis atsiranda pirmiau. Gali būti, kad žmonės, patenkinti santykiais, palankiau vertina ir namų ruošos pasidalijimą. Galimas ir atvirkštinis ryšys – teisingesniu laikomas darbų pasidalijimas padeda geriau jaustis
poroje.

Galbūt svarbiausias klausimas porai nėra „Ar tiksliai perpus padalijome visus darbus?“. Naudingiau paklausti: „Ar abiem toks pasidalijimas atrodo teisingas?“. Į šį pokalbį verta įtraukti ir dažnai nematomą darbą: prisiminimą, kada reikia sumokėti sąskaitas, užregistruoti vaiką pas gydytoją, nupirkti maisto ar suplanuoti artimųjų šventes.

Vienam žmogui tokios pareigos gali atrodyti smulkmenos. Kitam jos tampa nuolatine našta. Tyrimas primena, kad artumas kuriamas ne tik miegamajame – kartais jis prasideda nuo paprasto pokalbio apie tai, kas šiandien pasirūpins vakariene.