Demokratai rodo savo tikrąjį veidą? Sinkevičius gina religijos sukonstruotą šeimos modelį
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius nepritaria Seimo priimtoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. Jo argumentas – vaikai, augantys be tėvo, esą patiria didelių psichologinių iššūkių. Tačiau tokia pozicija kelia klausimų: ar politikas kalba apie realią pagalbą vaikams, ar apie vieno, bažnyčios siūlomo, šeimos modelio iškėlimą aukščiau kitų?
Lietuvos Seimui pritarus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kurios išplečia galimybę susilaukti vaikų pasitelkiant medicininę pagalbą, dalis politikų ėmė reikšti nepasitenkinimą. Tarp jų – ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius. Jo pasisakymai atskleidžia gana aiškią politinę nuostatą: valstybė, jo manymu, neturėtų sudaryti sąlygų vaikams augti be tėvo.
V. Sinkevičius teigia, kad jo vadovaujama partija nepritaria priimtam įstatymo variantui, nes esą pirmiausia galvoja apie vaiko interesus. Tačiau politiko pasirinktas argumentas – kad vaikams būtina augti su tėčiu – kelia diskusiją apie tai, kokias šeimas valstybė turėtų pripažinti ir palaikyti.
„Nenorėtume skatinti vaikų augimo be tėvystės“
„Mes jam nepritariame todėl, kad pirmiausia galvojame apie vaikus. Visgi šiuo atveju vienas dalykas yra moteris ir jos sveikata, bet vėliau gimsta vaikas. Mes matome, ir iš istorijos pamokų žinome, kad tie vaikai, kurie gimsta ir auga be tėčio, patiria didelių psichologinių iššūkių“, – Eltai Briuselyje sakė V. Sinkevičius.
Politikas pridūrė, kad jo vadovaujama partija nenorėtų skatinti vaikų augimo be tėvystės, o jos pozicija esą buvo orientuota į vaiko psichologinę sveikatą. „Todėl šiuo atveju mes nenorėtume skatinti vaikų augimo be tėvystės, ir dėl to mūsų, didžiosios partijos dalies, taip pat ir mano, pozicija buvo orientuota į vaiko psichologinę sveikatą“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Tokie žodžiai svarbūs ne tik dėl konkretaus įstatymo. Jie parodo, kad dalis politinio elito vaiko gerovę vis dar linkusi sieti su konkrečia, vienos religijos siūloma, šeimos struktūra – mama ir tėčiu. Tačiau šeimų gyvenimas yra įvairesnis: vaikus augina vieniši tėvai, tos pačios lyties poros, seneliai, globėjai. Vien tai, kad šeima neatitinka tradicinio modelio, savaime nepasako, ar joje vaikui saugu, ar jis yra mylimas ir gauna reikalingą priežiūrą.
Svarbu ir tai, kad V. Sinkevičius savo teiginiui nepateikė konkrečių mokslinių tyrimų ar duomenų, kurie leistų įvertinti, kokiu mastu vaikų psichologinius sunkumus lemia būtent tėvo nebuvimas, o ne kiti veiksniai – šeimos patiriamas stresas, finansiniai sunkumai, konfliktai, socialinė atskirtis ar aplinkos požiūris.
Ką iš tikrųjų nusprendė Seimas?
Lapkričio 12 dieną Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 78 parlamentarai, prieš – vienas, dar vienas susilaikė. Iki šiol pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galėjo naudotis susituokusios arba registruotą partnerystę sudariusios poros. Priimtos pataisos išplečia galimybes: paslaugomis galės naudotis ir partnerystės neįregistravusios vyro ir moters sąjungos, taip pat vienišos moterys.
Pagal naują tvarką, medicininių indikacijų turintiems asmenims paslaugos galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Vienišos vaisingos moterys, neturinčios medicininių indikacijų, pagalbinio apvaisinimo procedūromis taip pat galės pasinaudoti, tačiau už jas turės susimokėti pačios.
Pataisos dar turi sulaukti prezidento Gitano Nausėdos parašo. Numatyta, kad jos įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1 dienos.
Šis sprendimas nėra neribotas leidimas visiems ir visoms naudotis pagalbiniu apvaisinimu valstybės lėšomis. Įstatyme numatyti medicininiai kriterijai, o galimybė vaisingoms vienišoms moterims pasinaudoti procedūromis be medicininių indikacijų būtų finansuojama jų pačių lėšomis.
Demokratų parama šeimoms – bet tik kokioms?
V. Sinkevičius pabrėžė, kad jo vadovaujama partija palaiko valstybės pagalbą šeimoms, kurios susiduria su sunkumais susilaukti vaikų. Jis taip pat pasisakė už brangių pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą, ypač tais atvejais, kai nustatomos medicininės priežastys.
„Demokratų pozicija buvo šiek tiek kitokia: be jokios abejonės, valstybė privalo remti ir rasti būdų padėti šeimoms, kurios susiduria su iššūkiu susilaukti vaikų. Tai tikrai yra didelis iššūkis ir šeimai sukelia daug skausmo, be to, visa tai labai brangiai kainuoja – tie tyrimai ir galiausiai pati pagalbinio apvaisinimo procedūra. Šiuo atveju mes tikrai pasisakėme už tokią paramą, ypač nustačius medicinines priežastis. Dabar priimtas pats liberaliausias variantas“, – kalbėjo politikas, kurio vadovaujama politinė jėga, priklauso Europos žaliųjų šeimai. Pastaroji, šiuo klausimu, laikosi gerokai kitokios pozicijos.
Po tokio vertinimo kyla esminis klausimas: ar valstybės parama turėtų priklausyti nuo to, ar žmogaus šeimos modelis atitinka politiko įsivaizduojamą tradicinę šeimą? Pagalba nevaisingumą patiriantiems žmonėms ir galimybė susilaukti vaikų neturėtų būti vertinama vien per santuokos ar šeimos struktūros prizmę. Seimo priimtos pataisos bent iš dalies atliepia šį principą – jos suteikia daugiau galimybių ir tiems, kurie nėra susituokę, ir moterims, kurios neturi partnerio.
Be to, svarbu prisiminti, kad Konstitucinis Teismas 2025 metais konstatavo, jog ankstesnis teisinis reguliavimas, pagal kurį pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galėjo naudotis tik santuoką ar registruotą partnerystę sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijai. Taigi diskusija nėra vien apie politikų asmenines vertybes – ji susijusi ir su lygiateisiškumo principu.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio pasisakymas savaime neįrodo, kad visa partija laikosi vienodos pozicijos visais LGBTQ+ teisių klausimais. Vis dėlto jo išsakyta nuostata leidžia klausti, kokią šeimos politiką partija iš tiesų palaiko ir ar jos deklaruojamas rūpestis vaikais apima visas šeimas.
Vaiko gerovė neturėtų tapti argumentu iš anksto nuvertinti vienišų tėvų ar kitokių šeimų. Svarbiausia – saugi aplinka, emocinis ryšys, atsakinga priežiūra ir galimybė vaikui augti be diskriminacijos. O politinės diskusijos apie šeimą turėtų remtis ne prielaidomis ir stereotipais, bet įrodymais bei pagarba žmonių įvairovei.
Todėl klausimas šiandien ne vien tas, ar demokratai palaiko konkretų pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantą. Kur kas svarbiau – ar jų supratimas apie vaiko interesus ir šeimą palieka vietos visiems žmonėms, kurie nori kurti šeimą ir auginti vaikus.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
