„Matome ženklų žmogaus teisių klausimų aktualumo šuolį Lietuvoje. Mano nuomone, tam turėjo įtakos keli aspektai. Pirmiausia vis dažnesnės viešojoje erdvėje pateikiamos karo Ukrainoje nusikaltimų sąsajos su žmogaus teisių pažeidimais. Kita priežastis - jau kurį laiką Lietuvoje besitęsiančios politinės diskusijos dėl įvairių žmogaus teisių klausimų“, - sako visuomenininkas, Kairiųjų aljanso narys Martynas Norbutas. - „Žmonės tikisi, kad šie klausimai bus sprendžiami ES lygiu, ypač, kai jų nepavyksta išspręsti pačioje šalyje“.

Net 38 proc. lietuvių sako, kad Europos Parlamentas turėtų prioretizuoti darbą dėl žmogaus teisių apsaugos ES ir visame pasaulyje. Tai puikus rezultatas, kuris gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Čia taip manančių žmonių yra 29 proc.

Visiškai kitokie rezultatai dėl kovos prieš diskriminaciją ir už mažumų apsaugą. Šią sritį prioritetu laiko 13 proc. lietuvių. Tiesa ši nuostata labai panaši ir ES gyventojų gretose - 14 proc. Pažymėtina, kad lyginant su prieš tai atlikta Eurobarometro apklausa - šioje srityje lietuvių palaikymas padidėjo ženkliai. Jis išaugo net 5 proc., kai ES vidurkis liko toks pat.

Bene didžiausias atotrūkis nuo Europos matomas lygybės tarp moterų ir vyrų klausime. Prioritetu šią sritį laiko tik 10 proc. Lietuvos gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 21 proc. Beje, matomas ir nedidelis šios temos aktualumo mažėjimas. 2022 metų balandį-gegužę šį klausimą prioritetu laikė 1 proc. lietuvių daugiau.

Būtina pastebėti, kad nepaisant minėtų klausimų aktualumo, lietuviai nemano, jog juos būtina spręsti nedelsiant. Atsakydami į klausimą kuriose srityse Europos Parlamentas turėtų dirbti prioritetine tvarką - lietuviai išskyrė tris sritis: kovą su skurdu ir socialine atskirtimi (50 proc.), paramą ekonomikai ir naujų darbo vietų kūrimui (48 proc.), ES gynybą ir saugumą, įskaitant ES išorės sienų apsaugą (44 proc.).

„Apmaudu, kad lietuviai iki šiol nemato sąsajų tarp kovos su skurdu ir lyčių lygybės. Jei moterys gauna mažesnį atlyginimą už tą patį  darbą - akivaizdu, kad tokiu būdu jos yra apvagiamos. Rezultatas - mažesnės šeimos pajamos, bei pasidėjusi skurdo rizika“, - teigia M. Norbutas.

Tik 5 proc. lietuvių manė, kad neatidėliotinai reikia imtis lyčių lygybė, įtraukties ir įvairovės problemų sprendimo. Šis prioritetas mūsų šalies gyventojams buvo paskutinis iš galimų rinktis. Europos Sąjungos vidurkis šiuo klausimu yra 13 proc.

Eurobarometro apklausa atlikta 2022 metų spalio - lapkričio mėnesiais. Reprezentatyvios apklausos metu tiesiogiai bendraujant apklausta 1,002 lietuvių. Visoje Europos Sąjungoje iš viso apklausti 26,431 asmenys.