„Žinau ką renku“ platformoje Jonas kandidatams uždavė kelis klausimus: „Kokia yra jūsų nuomonė ties homoseksualiais asmenimis? Ar manote, kad Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose trūksta švietimo apie LGBT bendruomenę? Iš viso, ar trūksta vaikams lytinio švietimo temų?“. Tik maža dalis merais norinčių tapti politikų pateikė atsakymus. Vis dėlto, GayLine.LT redakcija atliko atsakymų analizę.

Pradžiai pasidalinsime keliomis radikaliausiomis nuomonėmis. Net dvi iš jų priklauso „Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatėms. Pagėgiuose mere siekianti tapti šios partijos atstovė Svetlana Jašinskienė mano, kad homoseksualumas yra „lytinis nukrypimas“.

„LGBT bendruomenė, kaip ir kita bet kuri bendruomenė neturėtų būti išskirta ar atskirai pristatoma kaip išskirtinė. Mano manymu, tai lytinis nukrypimas, kaip ir kiti, kuriuo didžiuotis nereikėtų“, - rašo Svetlana.

Pasvalyje mero posto siekianti tos pačios partijos deleguota Neringa Trinskienė atsakyme teigia, kad nereikėtų mokyklose mokiniams suteikti daugiau informacijos apie LGBTQ+ asmenis. Savo poziciją ji pagrindžia analogijomis, kurios kelia klausimų ar kandidatė apskritai supranta kas yra seksualinė orientacija.

„Nemanau, kad trūksta Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose švietimo apie homoseksualios pakraipos asmenis, manau informacijos yra pakankamai ir plėsti jokiu būdu nereikėtų, lygiai taip pat, kaip nėra plėtojama informacija apie skirtingų religinių pažiūrų žmones, nėra studijuojamas Koranas, kad mokiniai galėtų pasilyginti su Biblija“, - rašo Neringa.

Regionų partijos kandidatas Šakių rajone pasitelkė ne mažiau skambią sparnuotą frazę: „Iš gamtos nuskriaustų žmonių neturi būti daroma politika, tai pirmiausiai.
Pirmiausiai mokyklose turi būti vaikai išmokyti matematikos“.

Šios partijos atstovas Prienuose atsakyme apkaltino LGBTQ+ sąmoningai „lendant prie vaikų“, o lygiateisiškumo siekius jis pavadino propaganda. Kyla klausimų ar bet kurios kitos grupės žmonių kovą už savo teises kandidatas taip pat vertina kaip propagandą?

„LGBT supranta, kad suaugusių nuomonės nebepakeisi, todėl lendama prie vaikų. Esu prieš LGBT propagandos skleidimą vaikams mokyklose“, - rašo Gediminas Grybė.

Panašu, kad tikrai gausus būrys regionuose dirbančių politikų taip pat LGBTQ+ bendruomenės kovą už tas pačias teises vertina neigiamai. Duodama suprasti, kad geriausias kelias būtų tylėti ir nelįsti į akis.

Štai Liberalų sąjūdžio atstovas Apolinaras Nicius, siekiantis Akmenėje tapti meru teigia, kad „per didelis LGBT bendruomenės reklamavimas, supriešina žmones“. LGBTQ+ bendruomenės vieši pareiškimai nepriimtini ir Biržuose kandidatuojančiam Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ atstovui Daliui Drevinskui, kuris teigia: „aš nepritariu, kad jie kažkaip susireikšmina, afišuojasi ir viešai reklamuojasi“.

Kiti kandidatai iš kišenės traukia kitą argumentą - neva vaikams nereikia suteikti informacijos apie LGBTQ+, nes jie nesugeba patys priimti sprendimų kam jausti jausmus, kam ne. Šis absurdiškas argumentas remiasi klaidinga nuostata, kad seksualinė orientacija yra įgyjama, t.y. pasirenkama. Neva žmonės patys nusprendžia tapti LGBTQ+ bendruomenės nariais. Panašu, kad šie politikai niekada nesusimastė kodėl žmogus turėtų rinktis gyvenimo būdą, kurio metu patirs tiek daug diskriminacijos.

Politinio komiteto „Bendrai geriau“ kandidatas į Klaipėdos merus Vaclovas Macijauskas ėmėsi teikti, kad homoseksualūs žmonės patys parsirinko taip gyventi, o mokyklose teikiama informaciją apie šią bendruomenę prilygina propagandai.

„Yra daug, kad yra asmenų pasirinkusių kitokį gyvenimą. Tačiau nemanau, kad tokius santykius reikia propaguoti. Taigi lytinis jaunosios kartos švietimas ir yra tam, kad informacija, kuri pasiekia vaikus būtų korektiška ir atitinkanti žmogaus prigimtį“, - samprotauja politikas.

Nuo minėto kandidato mažai atsilieka ir Pasvalyje su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais dirbantis Gintautas Gegužinskas: „Dėl homoseksualių asmenų - kiekvienas turi teisę rinktis savo kelią. Tik nereikia per daug reklamos ir noro pasirodyti ar bandyti įteigti, kad esi "gražesnis" už kitus...“

Informacijos apie LGBTQ+ asmenis pateikimui mokyklose prieštarauja ir Marijampolėje mero posto siekiantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas Kęstutis Tumelis: „reikia vaikams palikti jų vaikystę, ir leisti pasidžiaugti tikros vaikystės prioritetais, nebandant brukti į galvą dar papildomos informacijos apie tai, apie ką dar net patirtį turintys asmenys nesugeba tinkamai diskutuoti ir priimti visoms pusėms tinkamų sprendimų“.

Tos pačios partijos politikas Palangoje, Darius Kubilius, kalba labai panašiai tik dar supriešindamas LGBTQ klausimus su „tradicine šeima“. Jis teigia, kad negalima taikstytis „su mažumos netradicinės seksualinės orientacijos perdėtu propagavimu ir švietimu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Atvirkščiai, maksimalus dėmesys tiek švietimo sistemoje, tiek visuomeniniame gyvenime turi būti skiriamas tradicinei šeimai, t. y. mama, tėtis, vaikas/ai.“.

Tai, kad LGBTQ+ neturėtų būti minimi mokyklose pasisako ir Darbo partijos Marijampolėje iškelta Vaida Giraitytė-Juškevičienė, ir Klaipėdoje kandidatuojantis partijos „Laisvė ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis, ir Panevėžio mieste Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas Deividas Labanavičius.

Tiesa, reikia pastebėti, kad esama mažos saujelės kandidatų, kurie pripažįsta, jog informacijos apie LGBTQ+ atstovus vaikams trūksta. Apie tai kalba kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ar Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politikai. Tuo įsitikinęs Mažeikiuose kandidatuojantis Nerijus Baužys, Rokiškyje - Antanas Vagonis, Prienuose - Loreta Jakinevičienė, Lazdijuose - Andrius Klėjus.