„Gyvenau mažame miestelyje Kelmėje. Apskritai tokių žmonių nemačiau ir negirdė. Nežinojau, kad tai yra normalu ir tai yra visiškai įprastas reiškinys. Man tuo metu atrodė, kad su manim yra kažkas labai labai labai negerai. Kad aš esu ligonis ir, kad mane reikia gydyti“, - laidoje sako Saulė.

Anot jos, tokį požiūrį primiausia formavo religija ir pateikiama informacija bažnyčioje. Į ją vertė eiti moters močiutė. „Mes kaip vaikai privalėjom eiti į tą bažnyčią nori ar nenori. Eidavom ir į komuniją, ir į sutvirtinimus. Ir tenai buvo mums sakoma, kad homoseksualūs žmonės sudegs pragare ir tai yra didžiausia nuodėmė“, - prisimena ji.

Saulei užtruko laiko kol ji suprato, kad ją traukia merginos. „Kai pamatydavau merginą ir suprasdavau, kad aš noriu būti kaip ji. Bet ilgainiui supratau, kad aš noriu būti su ja, o ne kaip ji. Kad mane tas žmogus traukia ir fiziškai, ir dvasiškai“, - atviravo moteris.

Pasak jos, supratimas apie trauką tai pačiai lyčiai sukėlė dideles kančias. Ji nedrįso niekam apie tai prasitarti, buvo sunku suvaldyti emocijas.

„Tai buvo labai didelė vidinė kova su savimi apie kurią niekas nežinojo, tik aš pati. Tai buvo daugybę vakarų praverktos pagalvės. Tai buvo labai nemalonus laikotarpis ir tai, manau, buvo mano depresijos užuomazgos“, - teigia Saulė.

Tiesa, paskutinėse gimnazijos klasėse, jai buvo šiek tiek lengviau, nes rado LGBTQ+ bendruomenei priklausantį draugą.

„Jis buvo pirmas, kuriam aš atsiskleidžiau. Tą patį jis padarė. Tai jis vienintelis žmogus buvo mano ramstis. Mes dviese labai palaikėme vienas kitą drauge. Ir tai buvo labai kritiškas laikas. Nes būtent su jo padrąsinimu aš „išeiti iš tos spintos“ vadinamos“, – pasakoja Saulė.

Su draugo parama moteris nusprendė apie savo seksualinę orientaciją pasakyti tėvams.

„Sunku tai pasakyti, bet jie buvo homofobai. Bet dabar jie visiškai kitokie žmonės. Jie mane palaiko iš visos širdies ir aš juos be galo myliu. Nors jie išsilavinę žmonės, tas mažo miestelio sindromas vadinamas ir gyvenimas labai siauroje bendruomenėje daro savo. Jie tokių žmonių nežinojo ir jiems tai atrodė nenormalu“, - apie tėvų požiūrio pokyčius kalba Saulė.

Vis dėlto, išgyvenimų gausa turėjo savo kainą. Vieną dieną ilgai kauptos emocijos „savyje sprogo“. Saulė patyrė panikos ataką, buvo nuvežta į ligoninę, jai diagnozuota depresija ir paskirtas gydymas.

Visą interviu rasite čia: