Pozicijos buvo pateiktos Europos Tarybos Ministrų komitetui dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo. Jos suėjusios su  byla Macatė prieš Lietuvą, kurios ašimi buvo tapusi Neringos Dangvydės Macatės knyga „Gintarinė širdis“.

Vien todėl, kad tarp kitų pasakų šioje knygoje buvo ir tokia, kurioje veikia LGBTQ+ veikėjai, ją norėta leisti platinti tik vyresnio amžiaus vaikams. Tuo metu draudimas buvo paremtas nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatomis, kurios draudžia bet kokio turinio pateikimą kai „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Toks sprendimas buvo apskųstas teismams ir pasiekė net Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jis pripažino, kad toks ribojimas buvo neteisėtas. Dabar Lietuva turi atsiskaityti pateiktos Europos Tarybos Ministrų komitetui kaip įgyvendina minėto teismo sprendimą. Lietuva savo atsiliepime teigia, kad šiuo klausimu nieko daryti nereikia.

„Vyriausybė mano, kad, pirma, atsižvelgiant į toliau aprašytus vidaus valdžios institucijų požiūrio pokyčius, antra, į tai, kad EŽTK turi tiesioginį poveikį Lietuvoje ir turi viršenybę prieš vidaus įstatymus (išskyrus Konstituciją), ir, trečia, konstitucinė šeimos samprata, kuri negali būti kildinama vien iš santuokos instituto ir kuri yra neutrali lyties požiūriu, nėra nė menkiausios teorinės ar praktinės galimybės toliau taikyti nagrinėjamą teisės normą (Nepilnamečių apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 16 p.) tariamos diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos kontekste“, - rašoma lapkritį pateiktame dokumente.

Reaguodamos į minėtą Vyriausybės atsiliepimą, Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, Lietuvos gėjų lyga ir ILGA Europe pateikė priešingą nuomonę šiuo klausimu.

Įstatymo nuostatos „gali būti naudojamos kaip teisinis pagrindas LGBTIQ vaikų ar jaunuolių, besimokančių formaliajame ar neformaliajame ugdyme, diskriminacijai“. Tai pat tekste sakoma, kad toks LGBTQ+ jaunuolių išskyrimas kurią aplinką, kuri turi neigiamų pasekmių šio jaunimo sveikatai ir savijautai.

Organizacijos pateikia faktus, kuriuos norėjo nutylėti Lietuvos valstybės atstovai. Juose minimi konkretūs atvejai, kai žiniasklaida ribojo informacijos prieinamumą apie LGBTQ+ žmones nepilnamečiams, vardijami išpuoliai prie LGBTQ+ bendruomenę ir nesėkmingas balsavimas Seime siekiant panaikinti minėto įstatymo diskriminacines nuostatas.

„Kai kurie politikai balsavę prieš įstatymo pakeitimus teigia, kad jie tiesiog bandė sustabdyti tai, ką jie vadina „LGBTIQ propaganda“. Tačiau iš tikrųjų jie paliko galiojančias nesąžiningas, konvencijos neatitinkančias nuostatas ir susidorojo su žmogaus teisių apsauga. Tokios kalbos vartojimas įrodo, kad nurodyta Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostata naudojama LGBTIQ atstovų balsams slopinti“, - rašome nevyriausybinių organizacijų bendrame rašte.