Tai, kad ši tema iš ties aktuali rodo įvairūs moksliniai tyrimai. 2013 metais „Frontiers in Psychology“ publikuoto tyrimo išvadose konstatuojama, kad gėjai dažniau nei heteroseksualūs vyrai patiria spaudimą atitikti idealizuotą kūno įvaizdį. Noras būti idealiu siejama su didesniu nerimu, depresijos simptomais ir valgymo sutrikimų rizika.

2020 metais publikuota mokslinė studija, kurioje teigiama, kad pažinčių programėlės, pavyzdžiui „Grindr“ sukuria erdvę, kur fizinė išvaizda tampa pagrindiniu atrankos kriterijumi. Tai stiprina nepasitenkinimą savo kūnu ir kartu skatina diskriminaciją kitų asmenų, kuri paremta tik kūno išvaizda.

2016 metų Frederick & Essayli straipsnyje pastebi, kad dalis gėjų jaučia poreikį turėti itin raumeningą kūną, net jei tai kenkia sveikatai. Tai daro tiesioginė poveikį vyrų kūnams, kurie imasi pernelyg dažnai sportuoti.

Kūno įvaizdžio reikalavimai gėjų bendruomenėje akivaizdžiai egzistuoja ir jau tampa esmine problema. Žmonės imasi gėdinti neatitinkančius standartų, blokuoja asmenis programėlėse, palieka įžeidžiančius komentarus arba tiesiog atsisako bendrauti. Ši, stereotipiniu mąstymu paremta „atranka“ daro žalą visiems – didina nepasitikėjimą ne tik savimi, bet ir kitais.

Svarbu tai, kad nepripažįstant problemos, neįmanoma jos įveikti. Atviras kalbėjimas apie įvairovę, kūno pozityvumą ir stereotipų laužymą padeda kurti įtraukesnę LGBTQ+ bendruomenę, kurioje kiekvienas jaučiasi matomas ir vertinamas. Prie pokyčių gali prisidėti visi. O formų yra įvairių – nuo teminių vakarėlių iki savo mąstymo ir elgsenos pokyčių.