Rugpjūčio 5 d. sukanka 13 metų nuo pradėjusio veikti sprendimo Urugvajuje įteisinti santuokų lygybę. 2013 metų balandį šalies parlamentas priėmė, o gegužę prezidentas paskelbė įstatymą, pakeitusį Civilinį kodeksą. Jame santuoka apibrėžta kaip dviejų skirtingos arba tos pačios lyties žmonių sąjunga.

Tai reiškia, kad Urugvajaus valstybė jau daugiau nei dešimtmetį tos pačios lyties poroms suteikia būtent tai, ką santuoka suteikia skirtingų lyčių poroms – teisinį šeimos statusą.

Ir čia atsiranda įdomus klausimas Lietuvai: jeigu tokį sprendimą prieš 13 metų sugebėjo priimti Urugvajus, kas šiandien trukdo Lietuvai?

Urugvajus nėra „turtingųjų klube“

Kartais diskusijose apie LGBTQ+ teises galima išgirsti argumentą, kad lygybę gali sau leisti tik turtingos Vakarų valstybės. Tačiau Urugvajaus pavyzdys šį argumentą atmeta.

Pagal naujausius Pasaulio banko duomenis, 2025 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui siekė apie 32,96, o Urugvajaus – apie 25,22 tūkst. JAV dolerių. Kitaip tariant, pagal šį rodiklį Lietuvos ekonomika vienam gyventojui yra maždaug trečdaliu didesnė.

Urugvajus taip pat nėra didelė valstybė – 2025 metais joje gyveno apie 3,38 mln. žmonių. Todėl santuokų lygybės istorija nėra susijusi su mitu neva tik „turtingi Vakarai“ gali sau leisti ginti žmogaus teises, o kiti dar turi palaukti.

Užteko pakeisti vieną principą

Urugvajaus sprendimas buvo gana aiškus. Jis numatė, kad civilinė santuoka yra dviejų žmonių sąjunga, nepriklausomai nuo jų lyties. Valstybė netgi pakeitė terminologiją teisės aktuose, kad santuokos reguliavime būtų vartojamos neutralios sąvokos, tokios kaip sutuoktiniai ar sutuoktinių pora.

Santuokų lygybė nėra vien simbolinis leidimas dviem žmonėms apsikeisti žiedais. Santuoka yra teisinis institutas. Ji lemia paveldėjimą, turtinius santykius, sprendimus ligos atveju, šeimos statusą, vaikų teisinę padėtį ir daugybę kitų kasdienių dalykų. Todėl santuokos apibrėžimas nėra susijęs tik su viena tema - kam leidžiama tuoktis.

Lietuvoje iki lygybės dar toli

Lietuvos situacija per pastaruosius metus taip pat pasikeitė. Konstitucinis Teismas leido visoms poroms partnerystę registruoti teismo keliu. Jis taip pat įpareigojo Seimą priimti reikiamus sprendimus apibrėžoančius tokios sąjungos registravimo tvarką.

Deja, iki šiol mažai kas padaryta. Reikiamos pataisos registruotos Seime. Dėl jų dar Seimas nebalsavo. Tuo metu Teisingumo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė imasi skūsti teismų sprendimus, kurie įpareigoja partnerystes registruoti registruose.

Santuokos lygybė kol kas tėra tolima svajonė mūsų šalyje. Lietuva nėra skurdesnė už Urugvajų. Lietuvai netrūksta nei teisininkų, nei institucijų, nei administracinių gebėjimų. Trūksta ne galimybių – trūksta politinės valios ir noro padėi tašką diskusijose. Nenorima pripažinti, kad valstybė neturėtų skirtingai vertinti šeimų vien dėl to, kas jose myli vienas kitą.