„Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu. Šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą atspalvį – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas. Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių klasifikavimo netinkamais“, – sako M. Ošmianskienė.
Minėtą tyrimą atliko Michailo Chodorkovskio įkurtas „Dossier“ centras, Vokietijos dienraštis „Süddeutsche Zeitung“, Prancūzijos leidinys „Journal Du Dimanche“, Italijos savaitraštis „L'Espresso“, žurnalas „New Lines“ (JAV) ir Estijos „Delfi“.
„Nesu homofobas, kategoriškai prieš. Politikoje yra pasakymas: „Aš nesutinku su jumis, bet padarysiu viską, kad galėtumėte išsakyti savo nuomonę“. Noriu pasakyti, kad aš negyvenu taip, kaip jūs, bet aš neleisiu kitiems žeminti jūsų, nes jūs mylite. Galiu paneigti kategoriškai, aš nesu homofobas ir padarysiu viską, kad jie (LGBT – aut. past.) galėtų gyventi kaip mes ir laisvai mylėti“, – šypsojosi laidos svečias.
Pokalbio pabaigoje A. Valinskas davė patarimą, kuriuo siūlė vadovautis visiems žmonėms, norintiems laimingai gyventi.
Gairės siūlo, kad į tai, kas laikoma lietuvių kalbos norma, galėtų būti įtraukti nauji dalykai, galintys atsirasti iš visuomenės pokyčio. Jos liečia ne visą kalbą, o kreipinius ir žmonių įvardijimus darbinėje viešoje aplinkoje. Pavyzdžiui, galima kreiptis „mielos studentės, mieli studentai“. Tokia kalba „veikia kalbinio elgesio ir etiketo srityje, kuri nuolat kinta drauge su visuomene ir turi daug variantų“. Gairės pabrėžia, kad taip nesikėsinama į kalbos gramatiką.
Anot Maskvos patriarcho, Rusijos karą prieš Ukrainą pateisina pasirinkimo teisė stovėti šviesos, Dievo tiesos ir Dievo įsakymų pusėje – „pusėje viso to, ką apreiškia Kristaus šviesa, Jo žodis, Jo Evangelija, Jo žmonijai duoti didžiausieji priesakai“. Jis atvirai svarsto apie soteriologinę šio karo reikšmę, esą kova vyksta už žmonių išgelbėjimą. „Kur atsidurs žmonija, kurioje Dievo Gelbėtojo, ateinančio į pasaulį kaip Teisėjo ir Rūstybės nešėjo pusėje – dešinėje ar kairėje?“ – karinės invazijos kontekste klausia patriarchas.
"Vienas kolega LGBT bendruomenės reikalavimus siejo su leninizmu ir stalinizmu, kita kolegė iš valstiečių pareikalavo posėdžių salėje balsavimą stebėjusius jaunus žmones „pastatyti į vietą“ – įdomu, ar tokiu pačiu stiliumi, kaip protestuotojus prie Kremliaus „į vietą“ pastato omonas? Dar įdomiau, kokią reakciją tarp valstiečių kolegų sukėlė Laisvės partijos frakcijos nario profesoriaus Artūro Žukausko retoriškai ištarta frazė – nacistinės Vokietijos šūkis.
Rasos Erstikytės teigimu, partnerystės įstatymas, jį priėmus, greitai bus užmirštas, tačiau suteiks daliai Lietuvos žmonių saugumą. "Neturime teisės apsimesti geresniais už kitus. Niekas neturi teisės skirstyti žmonių, pagal jų statusą, turtinę padėtį, lytinę pakraipą. Tai tiesiog nebrandus požiūris", - rašo ji.
Vakar vakare viešą laišką Seimo nariams Facebook paskelbusi moteris klausia kodėl LGBTQ+ žmonėms Lietuvoje nėra vietos: "Tačiau taip pat norėčiau paklausti, kaip, Jūsų nuomone, gali jaustis žmogus, gyvenantis, besimokantis, dirbantis, kuriantis Lietuvoje, kai iš aukščiausių valdžios tribūnų nuolatos girdi, kad jis yra grėsmė ir propoganda? Kad nuo pat tos minutės, kai supratęs apie savo tapatybę, supranta ir tai, kad jo namuose, jo valstybėje jam kol kas vietos nėra. Nėra vietos būti laimingu. Nes reikia kažko sulaukti".
Kalbu, žinoma, apie viešojoje erdvėje pasirodžiusius raginimus nukelti Partnerystės įstatymo svarstymą ir apskritai neribotam laikui išbraukti iš darbotvarkės žmogaus teisių klausimus. Praėjus vos dviem dienoms nuo karo Ukrainoje pradžios, Lietuvoje veikiantis Laisvos visuomenės institutas išplatino viešą kreipimąsi į valdančiąją koaliciją, ragindamas „susilaikyti nuo Lietuvos piliečius skaldančių įstatymo projektų svarstymo artėjančioje Seimo pavasario sesijoje“.
