"Yra pripažįstama, kad Lietuva atsilieka nuo daugelio kitų šalių – tiek kalbant apie pripažinimą visuomenėje, tiek ir tokius klausimus kaip partnerystė. Įdomu yra tai, kad kalbant apie partnerystę, Lietuva atsilieka net nuo Estijos ir Latvijos. Pastarosiomis savaitėmis Latvija pasistūmėjo su partnerystės siūlymais tos pačios lyties žmonėms. Niekada nenorėčiau matyti Lietuvos, atsiliekančios nuo Latvijos ir Estijos", - sakė Robert S. Gilchrist.
– Iš tiesų, homoseksualūs santykiai tarp vyrų buvo kriminalizuojami. Tačiau nekalbame apie moterų santykių kriminalizavimą – ar tai taip pat buvo kriminalizuojama? Kas už tai grėsė?
– Sovietinei teisei buvo įdomūs tik vyrų homoseksualūs santykiai. Tai nėra išskirtinumas pasaulio istorijoje – daugelyje šalių buvo kriminalizuojami tik vyrų seksualiniai santykiai su vyrais.
„Tie žmonės dažniausiai užsidaro savo socialiniame burbule, kur jaučiasi saugūs, ir ten gyvena savo gyvenimus. Išėję ir to burbulo ne retas gyvena kitą gyvenimą, kito žmogaus, kurio nepažįsta nei artimieji, nei bendradarbiai, – toks dvilypumas ir saugumo nebuvimas yra skaudulys.
Mokslininkės teigimu, šis idėjas netruko pasigauti ir Rusija, kuri neva ėmėsi ginti tradicines vertybes ir tradicinę šeimą visame pasaulyje. Net karas Ukrainoje yra pateisinamas šios propagandos pagalba. Europos Sąjunga, JAV tampa tais, kuriems reikia priešintis.
Pasak karo žurnalistės, prievarta karo metu būdavo pasitelkiama jau seniai, pavyzdžiui graikų ir persų laikais. Vis dėlto, tai negali būti pateisinama XXI amžiuje ir tai yra karo nusikaltimas. Christina Lamb bando aiškintis ir smurto priežastis.
„Natūralu, kad mes turime skirtumų tiek tarp lyčių, tiek lytyse, bet bėda atsiranda tada, kai tie skirtumai tampa įrankiu kažką ignoruoti, kažkieno neišklausyti, kažkam nurodinėti. Dėl to feminizmas yra priimamas taip aršiai ir net neigiamai, nes, kai tu nori kažką užtildyti, bet tas kažkas, kas nenori būti užtildytas, pradeda garsiai kalbėti, tai aišku, kad tave tai nervina, nori visaip kaip padaryti, kad to nesigirdėtų.
A. Verygos nuomone, rengi protestus turi teisę visi norintys: "Tai reiškia, kad miestas net neturi teisės to riboti. Vilniuje, pavyzdžiui, savivaldybė dažnai imasi spręsti, kam leisti protestuoti, o kam neleisti. Dažnu atveju randama kažkokių paaiškinimų. Tiek į vieną, tiek į kitą pusę neturėtų būti ribojimų. Demokratiškoje visuomenėje visi turi turėti teisę pasakyti savo nuomonę".
Tačiau atsakymą pradėjęs pozityviai, "valstiečių" atstovas netrukus viską tik pablogino. Jo nuomone, Kaunas Pride siekis buvo provokuoti.
„Klimato kaita sukelia katastrofas, kurios pirmiausia paliečia labiausiai pažeidžiamas grupes - moteris, vaikus, taip pat ir LGBTQ+ asmenis“, - sako Erasmus+ projekto Click on T atstovas Martynas Norbutas.
Jo teigimu, tiek karas, tiek gamtos stichijų sukelti padariniai, tiek pandemija rodo, jog parama ir pagalba pirmiausia neretai pasiekia tuos, kurie ir patys turi resursų, galimybių išgyventi. Tuo tarpu labiausiai paveiktų žmonių grupės lieka eilės gale.
„Nei aš palaikau, nei aš nepalaikau“, - sakė E. Mildažytė. Panašiai kaip Gitanas Nausėda ji iškart prisiminė savo LGBTQ+ draugus.
„Aš turiu galybę draugų homoseksualų. Aš turiu draugių lesbiečių, kurios augina vaikus, neaugina vaikų. Vienos jų gyvena viena su kita, kitos gyvena su vyrais, kuriuos visą gyvenimą apgaudinėja. Aš mačiau visokiausių tų situacijų. Man tai atrodo, kad tai tiesiog žmonės. Aš nematau jokios skirties.
Pasak J. Tvaskienės, Lietuvos žmonės jau nusistatė prioritetus parys, be politikų įsikišimo. Ir tai neabejotinai yra parodyta parama ukraininos žmonėms.
(Jie) atveriant savo namų duris žmonėms, bėgantiems nuo karo tragedijos, ir neklausiant jų nei apie pažiūras, nei apie orientaciją".
Nuomonės autorė teigia, kad kiršintojams labiausiai nepatinka vienybė, kuri šiuo metu yra rodoma.
