Tarp argumentų, kodėl būtina taip taisyti projektą, – ir nuogąstavimas, kad vaikai ims įsivaizduoti esantys kitos lyties ir skųsis tėvų elgesiu. Dėl to pasipiktinimą išreiškė net Šeimų sąjūdis.

Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (taip vadinasi šis dokumentas) apibrėžti įpareigojimai imtis sisteminių priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje, saugoti smurto aukas ir bausti kaltininkus.

Statistika rodo, kad dėl to labiausiai kenčia būtent moterys. 2020 m. mūsų šalyje 79,8 proc. suaugusių nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje buvo moterys, 10,5 proc. – vaikai. Tačiau konvencija taikoma ne tik visų rūšių smurtui prieš moteris, bet ir visais smurto artimoje aplinkoje (prieš moteris, vyrus, vaikus) atvejais. Nurodoma, kad baudžiamas turi būti psichologinis smurtas, persekiojimas, fizinis ir seksualinis smurtas, kiti be moters sutikimo su ja daromi veiksmai (prievartinės vestuvės, lytinių organų žalojimas, priverstiniai abortai ar sterilizacija, garbės ir orumo pažeidimai, seksualinis priekabiavimas).

Naujame projekte kaip tik ir buvo pažymėta, kad įstatymo paskirtis – ne tik „siekti ginti kiekvieną asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje“, bet ir „moteris nuo smurto prieš moteris artimoje aplinkoje“. Taip pat – siekti nedelsiant reaguoti į grėsmę, kuri kyla dėl smurto artimoje aplinkoje, sudaryti sąlygas taikyti prevencijos ir apsaugos priemones bei teikti tinkamą pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Daugiau 15min.