„Sovietų Sąjungai buvo labai patogu turėti tokią kategoriją žmonių, kuriuos galima labai lengvai persekioti, šantažuoti, moraliai diskredituoti, kompromituoti visuomenės akyse. Tai nepaprastai puikus ginklas bet kokiai autoritarinei valstybei. Kaip kovoti su visokiais politiškai nepatogiais žmonėmis? Užklijuoti tokią etiketę. Tai kodėl gi nepasilaikyti tokio ginklo?“ – LRT klasikos tinklalaidėje „72 atspalviai“ sakė tyrėja.

Rasos Navickaitės teigimu, homoseksualumas buvo pasitelkiamas šantažuoti žmones.

„Jeigu milicija sužinodavo, kad vienas ar kitas žmogus yra homoseksualus, tai jį galėdavo pasikviesti, šiek tiek paterorizuoti ir sakyti: „Va, tu pederastas, mes žinom, dabar mes galim pasakyti tavo darbe, galim pasakyt tavo šeimai“, - laidoje sakė R. Navickaitė.

Konkretus susidorojimo įrodymas – sovietų vykdytas procesas prieš disidentą Viktorą Petkų. Jis su kitais asmenimis Lietuvoje įkūrė Helsinkio grupę, aktyviai kovojo už žmogaus teises, dėl to buvo kalintas ir ištremtas į Sibirą.

„1978 m. buvo sukurta byla prieš jį. (...) KGB labai sąmoningai surinko liudininkų parodymus ir priklijavo jam būtent tą etiketę – kad jis yra „homoseksualistas“, „pederastas“, kad jis tvirkino jaunuomenę, kad jis seksualiai priekabiavo prie jaunų žmonių, kurie pas jį į butą ateidavo pasiskaityti buržuazinės literatūros“, - pasakoja tyrėja. – „Tai buvo padaryta labai sąmoningai, žinant, koks yra pasmerkimas visuomenėje tokių žmonių“.

Rasos Navickaitės teigimu, gąsdinimai neva „verbuoja“ jaunimą buvo plačiai paplitę. Klaidingai teigta, kad neva jaunimas dar nesupranta kam jie jaučia seksualinį potraukį, todėl gali pasiduoti įtakai. Būtent tai leido būvimą homoseksualiu paversti nusikaltimu.

„Iš čia ir ateina iš tikrųjų tas noras būtent kriminalizuoti, kaip nors kontroliuoti, nes tuomet, atrodo, mes apsaugosime šituos nekaltus heteroseksualius jaunus žmones nuo šitokio ištvirkinimo“, – teigia R. Navickaitė.

Laidą galima rasti ČIA.