Pirmasis diskusijoje į klausimą atsakę konservatorius Žygimantas Pavilionis sunkiai rinko žodžiu. „Mums reikia padaryt kas nepadaryta. Užbaigt tuos nepabaigtus darbus. Tai padarysime tada, kai mes įtikinsime šalia manęs esančia, stambią, galingiausią turbūt, galimą rinkimų laimėtoją, partiją, tą daryt. Problema, kad ši partija kol kas elgiasi populistiškai, slepiasi už vienos institucijos, turiu omeny, Mindaugo aikštės ir bando sukurti anti-žmogaus teisių darbotvarkę“, - teigė politikas, visiškai ignoruodamas klausimą, nors ir buvo paprašytas kalbėti į temą.

Panašiai elgėsi ir keli kitų partijų atstovai. Debatuose dalyvavęs socialdemokratas Liutauras Gudžinskas kalbėjo apie būtinybę ne spręsti konkrečias problemas, o keisti visuomenės požiūrį į trans žmones.

„Jei mes norime tą klausimą spręsti, tai labai yra svarbus švietimas. Ir per švietimą bandymas surinkti tą politinę paramą. O kol to švietimo dar trūksta, tai per šią kadenciją padėtis yra šiek tiek pagerėjusi. Per įvairius ministrų įsakymus tuos klausimus galima spręsti“, - sakė jis.

Esminių pokyčių trans bendruomenei nežadėjo ir „demokratų“ atstovas. „Aš negaliu prižadėti visos partijos, frakcijos vardu. Bet mano galva, žuvis pūva nuo galvos ir aš galiu pažadėti tęsti tą švietimo darbą su pačiais politikais, sprendimų priėmėjais, ministrais, valdininkais“, - dėstė Demokratų „Vardan Lietuvos“ partijos narys Tomas Tomilinas.

Visiškai kitokios kokybės atsakymus pateikė trijų likusių partijų atstovai. „Žalieji“ vardijo savo rinkimų programoje įtvirtintus siekius. „Mes savo programoje esme numatę, kad turėtų atsirasti sveikatos paslaugų teikimo translyčiams asmenims aprašas. Kad būtų aišku kaip paslaugas valstybinės priežiūros sistema turėtų suteikti. Taip pat esame įsipareigoję pasiekti tai, ką numato civilinis kodeksas, kad būtų lyties keitimo tvarką nustatantis įstatymas parengtas. Be abejo privalu harmonizuoti asmens duomenų pakeitimą įvairiausiose sistemose, po to kai jau asmuo pakeičia pavardę arba vardą. Ir įtraukti lytinę tapatybę kaip pagrindą diskriminacijai š teisės aktus“, - sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Laisvės partijos pirmininkė tvirtino, kad jau tam tikri darbai yra padaryti, bet partija sieks žengti toliau. „Trans žmonės ko gero yra pažeidžiamiausi LGBT bendruomenės nariai, nes visuomenė dar vis nesupranta. O kartu su nebuvimo lygiateisiškumo klausimais ateina kitų problemų, pavyzdžiui socialinė atskirtis. Žmonėms reikia palikti namus, pabėgti iš namų ir t.t. Kas yra padaryta? Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iniciatyva šiandien asmens dokumentuose galima pasikeisti be teismo vardą ir pavardę.

Kas yra mūsų programoje, tai toliau plėsti teisių ratą – galimybė be teismo dokumente turėti lyties įrašą, prieinamos sveikatos paslaugos. Bet čia yra socialinio jautrumo klausimas kaip mes žiūrime į trans žmones. Jie yra pažeidžiamiausi. Tai ne tik teisinis klausimas“, - tikino Aušrinė Armonaitė.

Konkreti buvo ir Liberalų sąjūdžio vadovė. Ji atkreipė dėmesį visiškai kitą temą – neapykantos kalbą. „Mes matome poreikį turėti lytinės tapatybės įstatymą, nes ne visiems aktualu yra lyties keitimas. Taip, tiesa, kad šioje kadencijoje buvo padaryta nemažai gerų ministrų lygmenyje, ir teisingumo ministrė, ir sveikatos ministras nustatė tvarkas, kurių iki tol Lietuvoje nebuvo.

Mes matytume poreikį griežčiau reglamentuoti neapykantos kalbą. Formaliai šiandiena yra baudžiamojo kodekso 170 straipsnis, bet neapykantos kalba, kaip mes matome iš šios politinės kampanijos ir kasdienybės, ypač prieš pažeidžiamiausias grupes, yra labai paplitusi. Ir aišku švietimas, švietimas mokyklose, gyvenimo įgūdžių programa, tapo tokiu sprogdinančiu klausimu, nors kasdienybėje yra dalykas, kurio turėtų būti daugiau“, - sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.