Kūnas nuolat siunčia cheminius signalus

Žmogaus prakaitas nėra vien vanduo ir druskos. Jame yra šimtai įvairių cheminių junginių, kurių sudėtis keičiasi priklausomai nuo emocijų, streso, baimės ar seksualinio susijaudinimo.

Mokslininkai šiuos kvapus vadina chemosignalais. Jie nėra tokie pat kaip vabzdžių ar gyvūnų feromonai, kurių poveikis elgesiui yra aiškiai įrodytas. Kol kas nėra patikimų įrodymų, kad žmonės turi feromonus klasikine biologine prasme. Vis dėlto tyrimai rodo, kad žmogaus organizmas gali perduoti informaciją apie savo būseną per kvapus.

Vienas labiausiai cituojamų šios srities tyrimų 2019 m. paskelbtas žurnale Archives of Sexual Behavior. Nyderlandų mokslininkai paprašė vyrų žiūrėti erotinius filmus, o tuo metu surinko jų prakaito mėginius. Vėliau šiuos mėginius uostė moterys, nežinodamos, kokiomis aplinkybėmis jie buvo surinkti.

Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus

Moterys seksualinio susijaudinimo metu surinktą prakaitą vertino kaip patrauklesnį ir malonesnį nei prakaitą, surinktą neutralios emocinės būsenos metu. Be to, tokie kvapai skatino moterų fiziologinį susijaudinimą ir aktyvino smegenų sritis, susijusias su seksualiniu dėmesiu.

Mokslininkų teigimu, tai rodo, kad žmogaus kūnas gali skleisti informaciją apie seksualinę būseną net tada, kai pats žmogus apie tai nieko nesako.

Įdomu tai, kad žmonės retai suvokia tokius signalus sąmoningai. Niekas greičiausiai nepasakys: „Šis žmogus seksualiai susijaudinęs, nes taip kvepia.“ Tačiau smegenys gali nesąmoningai apdoroti tokią informaciją. Tai gali paveikti pirmąjį įspūdį, simpatiją ar norą būti arčiau konkretaus žmogaus.

Tokį reiškinį patvirtina ir kiti emocinių kvapų tyrimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonės geba atskirti prakaitą, surinktą baimės ar streso metu, nors patys negali paaiškinti, kuo kvapai skiriasi.

Ar moterys ovuliacijos metu kvepia kitaip?

Moksliniai tyrimai rodo, kad taip. Keletas nepriklausomų tyrimų nustatė, jog ovuliacijos metu moterų natūralus kūno kvapas vyrams atrodo patrauklesnis nei kitomis menstruacinio ciklo dienomis. Manoma, kad tai susiję su hormonų pokyčiais ir evoliuciniu partnerio pasirinkimu.

Panašiai nustatyta, kad moterims patrauklesni gali atrodyti tam tikri vyrų kvapai, susiję su jų genetiniu imuniteto suderinamumu. Tokį poveikį siejama su vadinamuoju pagrindiniu histologinio suderinamumo kompleksu (MHC).

O kaip dėl feromonų? Internete gausu reklamų, žadančių „feromoninius kvepalus“, kurie neva privers kitus žmones įsimylėti ar pajusti nenugalimą seksualinį potraukį. Moksliniai įrodymai tokių teiginių nepatvirtina.

Nors žmogaus organizmas tikrai išskiria įvairius cheminius signalus, iki šiol nėra įrodyta, kad egzistuoja vienas konkretus žmogaus feromonas, galintis automatiškai sukelti seksualinį potraukį kitam žmogui. Dauguma komercinių produktų remiasi rinkodara, o ne moksliniais įrodymais.

Taigi, atsakymas į klausimą, ar galima užuosti, kad žmogus nori sekso, yra – iš dalies. Tyrimai rodo, kad seksualinio susijaudinimo metu kūnas iš tiesų išskiria kitokius cheminius signalus, kuriuos aplinkiniai gali nesąmoningai užfiksuoti. Tačiau tai nėra „šeštasis pojūtis“ ar stebuklingas feromonų efektas. Žmogaus seksualinis potraukis formuojasi iš daugybės veiksnių – nuo kvapo iki balso, akių kontakto, emocinio ryšio ir socialinio konteksto.