G. Nausėda teigia susitikęs su „radikalia“ LGBTQ+ grupe. Prezidentūros atvirumą sieja su jos kiemo atidarymu

Skaitymo laikas
2 minutes
Perskaityta

G. Nausėda teigia susitikęs su „radikalia“ LGBTQ+ grupe. Prezidentūros atvirumą sieja su jos kiemo atidarymu

Pen, 12/30/2022 - 11:37
Kategorija:
0 komentarų

Pirmą kartą per šią kadenciją Gitanas Nausėda gyvai atsakinėjo į gyventojų klausimus LRT radijo studijoje. Čia jis sulaukė klausimų ir apie LGBTQ+ bendruomenę, ir apie jo artimą santykį su bažnyčia. Laidos metu G. Nausėda ir vėl vengė tiesių atsakymų, kalbėjo apie tariamą prezidentūros atvirumą, kuris kaip žinoma – vienoms grupėms kažkodėl yra gerokai atviresnis, nei kitoms.

Prezidentas akivaizdžiai liko nepatenkintas, kad laidoje buvo klausiama apie LGBTQ+. Tai akivaizdžiai rodė jo mimika laidos vedėjui perskaičius į studiją atsiųstą Rolando klausimą. Jame jis priminė, kad vos išrinktas G. Nausėda žadėjo atverti prezidentūrą visoms visuomenės grupėms. Tuomet paklausė ar įvyko nors vienas susitikimas su LGBTQ+ teises atstovaujančiomis organizacijomis, neskaičiuojant susitikimo su Rasa Račiene.

G. Nausėda užsiminė, kad buvo toks vienas susitikimas su neįvardintais LGBTQ+ atstovais, tačiau antrą kartą susitikti su šia bendruomene jam neleidžia įtempta darbotvarkė.

„Mes susitinkame tiek su visuomenės grupė, kuri pasisako gana kategoriškai LGBT teisių klausimu, susitikau, kaip jus visiškai teisingai minėjote ir su mama, ponia Račiene. Tikrai turėjome prasmingą, įdomų ir jaudinantį pokalbį su ja. Aš susitikinėju su daugybe žmonių, grupių ir kartais galbūt fiziškai nėra įmanoma susitikti su ta pačia grupe du, tris, keturis kartus, nes prezidento dienotvarkė yra toli gražu ne tik susitikimai su visuomene, bet kartais tenka tiesiog savaitėmis važiuoti į užsienio vizitus, užsienio konferencijas, Europos Vadovų Tarybą. Tiesiog supraskite, kad ir prezidento darbotvarkė yra pakankamai įtempta. Tačiau niekam durys prezidentūroje nėra uždarytos. Ir aš esu prezidentas, kuris ypatingai daug susitinka su įvairių pažiūrų institucijomis ir žmonėmis“, - sako Gitanas Nausėda.

Jis tęsė, kad prezidentūra atvira ne tik susitikimams, bet ir savo erdvėmis. Čia tyčia ar ne, paminėdamas katalikų minimą Adventą.

„Na ir dar vienas pavyzdys – mes atvėrėme prezidentūrą ir tiesiogine to žodžio prasme. Mes atidarėmė jos erdves, mes atidarėmė jos kiemą, kad žmonės galėtų ten rinktis, burtis, praleisti advento vakarus, kad galėtų savaitgaliais lankytis. Ir visos šitos erdvės dabar yra atviros. Visada gali žmonės ateiti, apsidžiaugti. Taip, kad atvėrėme prezidentūra ne tik savo kontaktais su įvairiomis visuomenės grupėmis, bet ir tiesiog fizine to žodžio prasme“, - savo atsakymą tęsė prezidentas.

Gitanas Nausėda laidoje sulaukė ir klausimo apie religiją ir jos vaidmenį valstybės valdyme. Kaip žinia, G. Nausėda ne kartą davė užuominų, ypač partnerystės įteisinimo klausimu, kad jam reikia pasikonsultuoti su katalikų bažnyčios atstovais.

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis aiškiai apibrėžia, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Tačiau jūs kaip prezidentas labai aiškiai proteguojate vieną religiją – na populiariausią Lietuvoje religiją. Nepaisant to, mano nuomone nusikalstamai, įtraukiate ją į pilietinių klausimų sprendimą, na kaip pavyzdžiui LGBT klausimų sprendimas. Kodėl pirmasis prezidentas Lietuvos istorijoje pasirinkote proteguoti vieną religiją?“, - tiesioginiame eteryje klausė Gražvydas iš Vilniaus.

Ir šį kartą prezidentas apsimetė nesuprantantis klausimo. Neva jo santykis ir noras konsultuotis nedaro įtakos jo pasirinkimams.

„Manau, kad neteisingas įspūdis susiklostė mūsų klausytojui. Tikrai galėtų pateikti konkrečių pavyzdžių kur aš įtraukiau religiją, bažnyčia, kaip jisai sako, į konkrečių valstybės klausimų sprendimą“, - teigė G. Nausėda. – „Katalikų bažnyčia išreiškia savo poziciją, tačiau, kad ta pozicija darytų lemiamą įtaką man, kaip prezidentui, na su tokia nuomone aš negaliu sutikti“.