Teismas nusprendė, kad Lenkijos valstybė neįvykdė savo pareigos užtikrinti, kad pareiškėjai turėtų specialią teisinę sistemą, kuri numato jų tos pačios lyties asmenų sąjungų pripažinimą ir apsaugą. Dėl šio reglamentavimo nebuvimo „pareiškėjai nesugebėjo reguliuoti pagrindinių savo gyvenimo aspektų ir buvo pažeista jų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“.

Penkios tos pačios lyties poros iš Lodzės, Krokuvos ir Varšuvos prieš ketverius metus kreipėsi į vietines civilinės metrikacijos įstaigas, kad galėtų užregistruoti savo santuokas. Valdžia atsisakė priimti jų prašymus, nes pagal Lenkijos įstatymai sudaryti santuoką leidžia tik tarp vyro ir moters.

Visi teismai atmetė porų prašymus sprendimą pakeisti remiantis Lenkijos Konstitucijos 18 straipsniu bei Šeimos ir globos kodekso 1 straipsniu. Šios nuostatos leido tik dviejų skirtingų lyčių asmenų santuokas.

Dviejų pareiškėjų pateikti konstituciniai skundai 2021 m. gruodžio 15 d. taip pat buvo atmesti. Taigi poros kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą pabrėždamos, kad Lenkijoje nėra jokios teisinės formos, kuri pripažintų tos pačios lyties poras ir užtikrintų jų apsaugą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas įvertino visų pusių argumentus ir pabrėžė, kad jau panašią situaciją nagrinėjo byloje Fedotova ir kt. prieš Rusiją. Teismas pabrėžė, kad politikai negali priimdami sprendimus vadovautis išankstiniu didžiosios visuomenės dalies nusistatymu prieš LGBTQ+ žmones.

„Tariamai neigiamas ar net priešiškas požiūris iš heteroseksualios daugumos pusės negali paneigti pareiškėjų intereso, kad jų santykiai būtų tinkamai pripažinti ir apsaugoti įstatymų“, - teigiama nutartyje.

Tai pat atkreiptas dėmesys, kad tos pačios lyties porų teisinis pripažinimas niekaip negali pakenkti tradicinių šeimų ateičiai.

Už sprendimą balsavo šeši teisėjai. Vienas jam prieštaravo ir pateikė atskirąją nuomonę.