Šiemet reikšmingų LGBTQ+ bendruomenei įvykių buvo tikrai nemažai. Bet pradėkime nuo pradžių. Vienas didžiausių šių metų laimėjimų įvyko ne Lietuvoje, tačiau mus palietė tiesiogiai. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Lietuva, apribodama vaikams skaityti, įsigyti Neringos Dangvydės Macatės knygą „Gintarinė širdis“ pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.

Tai pažadino diskusijas dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatos keitimo, kuria pasinaudota ribojant minėtos knygos prieinamumą. Dalis Politikų teigė, kad nieko keisti nereikia. Jiems pritarė ir Teisingumo ministerija. Tačiau liepos mėnesį ministerija nuomonę pakeitė ir paruošė atitinkamas įstatymo pataisas. Jos buvo atmestos Seime. Iškart po sprendimo Laisvės partijos atstovas surengė akciją, kurios metu degino knygas.

Vėliau Lietuvos Žmogaus Teisių Centras rinko parašus po peticija, kuria siekta Seimo narius paraginti dėl šio klausimo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Neseniai Teisingumo ministerija pranešė, kad ji pati inicijuoja tokį kreipimąsi.

Gražulio pašalinimas

Beje didžiausias metų laimėjimas – pavykusi P. Gražulio apkalta. Dar metų pradžioje Laisvės partijos atstovas Seime inicijavo parašų rinkimą dėl to, kad Petras Gražulis balsavo už kitą Seimo narį.

O štai tyrimas dėl Petro išpuolio prieš LGBTQ+ žmones buvo vilkinamas. Jis truko beveik metus. Pagaliau spalio mėnesį generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę. Nepaisant Seimo nario bandymų dangstytis religija bei opozicijos pažado nebalsuoti už, jo neliečiamybė buvo panaikinta, o vėliau ir pareikšti įtarimai.

Pradėtas teisminis kelias

Neabejotinai istorinis šių metų įvykis - Tolerantiško jaunimo asociacijos inicijuoti teisminiai procesai siekiant apginti LGBTQ+ šeimas.  Tiesa, ieškiniai buvo atmesti. Taip pat ir GayLine.LT redaktoriaus Martyno Norbuto ir jo partnerio Mariaus Šamatulskio prašymas įteisinti jų santuoką. Teismo sprendimo argumentai suglumino teisinę bendruomenę, taip pat ir buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą. Po teismo sprendimo, kuris ėmėsi ginti Rusiją, Martynas Norbutas teigė, kad „valstybė neturėtų kištis į miegamojo reikalus“. Buvo paduota ir apeliacija.

Porų Lietuvoje siekius sustiprino ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriais tiek Lenkija, tiek Rumunija  pripažinta pažeidžiančios tarptautinius įsipareigojimus neužtikrindamos tos pačios lyties šeimų apsaugos. Teismai Lietuvoje dar nesibaigė ir jie tęsis kitais metais.

Vilnius Pride ir Trans klausimai

Vienas iš įspūdingiausių metų renginių – LGBTQ+ protestas - eitynės Vilniuje. Jose pirmą kartą dalyvavo ir pareigas einantis Vilniaus meras. Prisijungti prie tokio renginio konservatorius Valdas Benkunskas pažadėjo kovą – dar prieš rinkimus.

Pride metu įvyko ir incidentų – dalyvius taranavo vairuotojas, kuris vėliau neteko teisių. Šalies vadovas taip pat pasižymėjo homofobiniu komentaru teigdamas, kad jis nedalyvavo šiame renginyje, nes jam svarbi Lietuvos vaikų ateitis. Negalime nepaminėti ir Seimo nario T. V. Raskevičiaus bučinio, kuriuo jis neįspėjęs apdovanojo homofobiniais išpuoliais pagarsėjusį Antaną Kandrotą-Celofaną.

Šiemet ir toliau buvo diskutuojama apie trans žmonių teises. Vokietija ir Ispanija priėmė svarbius sprendimus palengvinančius lyties keitimą. Tuo metu Lietuvoje kilo skandalas. Dainininkas Vaidas Baumila pareiškė, kad trans moterys nėra moterys. Taip jis pakomentavo istorinį įvykį, kai Nyderlanduose gražiuolių konkurse triumfavo trans moteris. Atlikėjas sulaukė nemenkos kritikos, tačiau nuo savo žodžių neatsitraukė.

Visuomenininkai suskubo palaikyti nuolatinius išpuolius patiriančią trans bendruomenę. Rugpjūtį prieš dainininko koncertą Palangoje buvo surengta protesto akcija, po jos V. Baumila komentarą socialiniame tinkle ištrynė. Tačiau jį suskubo palaikyti ir aktorius Aistis Mickevičius, kuris vėliau savo įrašą taip pat pašalino. Trans moteris Mis titulą iškovojo ir Portugalijoje.

Popiežiaus žygiai

Popiežius Pranciškus šiemet neabejotinai tapo tuo, kuris ragino bažnyčią keisti požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę. Metų pradžioje jis pareiškė, kad „homoseksualumas yra nuodėmė, bet ne nusikaltimas“. Liepą jis pareiškė, kad būti trans žmogumi nėra kažkas nepriimtino: „Dievas myli mus tokius, kokie esame“. Prieš porą mėnesių popiežius užsiminė apie galimybę laiminti tos pačios lyties poras bažnyčioje. Jis taip pat pabrėžė, kad bažnyčia yra atvira visiems, nepaisant žmonių seksualinės orientacijos.

Pranciškaus iniciatyva įvyko ir katalikų bažnyčios Sinodas, kurio metu spręsta ar plačiau atverti bažnyčios duris LGBTQ+ žmonėms. Jis tapo tikru nusivylimu, nes jo metu pokyčių nepasiekta. Tačiau lapkritį popiežius pasinaudojo savo galiomis ir leido krikštyti tos pačios lyties asmenų vaikus, o gruodį su apribojimais suteikė galimybes kunigams laiminti tos pačios lyties poras.

Laisvės partijos manipuliacijos

Viena didžiausių šių metų nesėkmių – civilinės sąjungos projektas ir Laisvės partijos elgsena. Metų pradžioje prieš savivaldos rinkimus partija ėmėsi triukų siekdama pritraukti daugiau rinkėjų paramos. Žadėta partnerystę įteisinti tik Vilniaus mieste.

„Taigi, mano pasiūlymas yra paprastas. Nematau jokių kliūčių, kodėl savivaldybės meras negalėtų patvirtinti tvarkos, pagal kurią du giminystės ryšiais nesusiję ir konkrečioje savivaldybėje gyvenantys asmenys negalėtų deklaruoti savo „sugyventinio statuso“, - socialiniame tinkle Facebook rašė T. V. Raskevičius nepaisant to, kad būtent tuo metu partija turėjo savo merą ir buvo daugumoje miesto taryboje.

Šį siūlymą netruko sukritikuoti teisininkai pavadindami siūlymą „girto drambliuko svajonėmis“. Idėja mirė taip pat kaip ir atsiradusi. Buvo sukeltos diskusijos, atkreiptas į save dėmesys – bet tuo viskas ir baigėsi.

Civilinės partnerystės klausimas tapo karšta bulve kiekvieną kartą kai Laisvės partijai reikėjo didesnio žinomumo. Nepaisant to, kad ši politinė jėga prisijungė prie koalicijos negavusi šimtaprocentinio pažado iš partnerių sulaukti paramos programiniais klausimais, vis buvo kartojama – kad greitai sprendimas dėl civilinės sąjungos bus priimtas.

Sausį į Vilniaus merus kandidatuojantis Tomas Vytautas Raskevičius  teigė, kad „nenuvylė rinkėjų“. Vasarį partijos pirmininkė A. Armonaitė aiškino, kad paramos civilinės sąjungos įstatymui trūksta bei kvietė liberalus ir socialdemokratus vykdyti savo programą ir paremti įstatymo projektą balsuojant. Dar prieš porą mėnesių A Armonaitė teigė, kad ne visos viltys palaidotos. Kiek vėliau apie sumažėjusią paramą civilinei partnerystei dėl artėjančių rinkimų prakalbo opozicijoje esantis Lukas Savickas. Tai, kad nežada įgyvendinti savo rinkiminės programos patvirtino ir socialdemokratai. Galiausiai Laisvės partija pripažino, jog balsų nėra ir nepasinaudojo proga blokuoti biudžeto priėmimą ar pasitraukti iš koalicijos. Partijos negebėjimą ginti savo vertybes ne kartą kritikavo žmogaus teisių aktyvistas, režisierius Romas Zabarauskas.

Ne mažiau nustebino ir „demokratų“ partijos pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimai, neva civilinės sąjungos Lietuvai iš vis nereikia, nes LGBTQ+ žmonės ir be šio teisės akto puikiai gyvena.

Tuo metu Latvija sugebėjo išsirinkti ne tik homoseksualumo neslepiantį prezidentą. Buriant naują vyriausybę viena iš koalicijos partnerių pareikalavo įteisinti partnerystę ir priimti Stambulo konvenciją. Tai ir buvo padaryta netrukus. Tiesa, partnerystės įteisinimas Latvijoje buvo laikinai sustabdytas. O štai „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad tokio sprendimo kaip Latvijoje mūsų šalyje priimti negalima.

Rusija ir Ukraina

Kalbant apie įvykius užsienyje – neabejotinai reikia išskirti labai sparčius žingsnius suvaržant LGBTQ+ žmonių teises Rusijoje. Metų pradžioje trans žmones užsipuolė parlamento pirmininkė, vasarą įvesti apribojimai keisti lytį. Liepą šayje leista gydyti homoseksualius asmenis. Rugpjūtį padvigybintos baudos už taip vadinamą „gėjų propagandą“. Galiausiai Teismas nusprendė uždrausti neegzistuojantį „pasaulinį LGBT judėjimą“ šalyje, pradėti vykdyti reidai gėjų baruose, žiniasklaidai paskirtos baudos net už muzikos klipų rodymą.

Kremliaus šalininkai vis dažniau kartojo, kad Ukrainoje imasi ginti žmones nuo LGBT propagandos, o Ukraina – siekdama atsiriboti nuo šios dezinformacijos ir užtikrinti savo homoseksualių karių teises ėmėsi svarstyti įteisinti partnerystę.