„Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje daugelį kartų aiškiai pabrėžta, kad valstybės turi pozityvią pareigą pripažinti vienos lyties asmenų šeimas kokia nors forma, ir čia nėra jokios erdvės diskusijoms“, – teigia šeimas teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas, besitikintis palankaus teismo Strasbūre sprendimo. Tiesa, jis taip pat pridūrė, kad dėl santuokos apibrėžimo išaiškinimo kartu bus kreipiamasi ir į Konstitucinį Teismą.

Prieš daugiau nei metus trys tos pačios lyties asmenų šeimos, inicijavus Tolerantiško Jaunimo Asociacijai, padavė Lietuvą į teismą reikalaujant įregistruoti civilinę partnerystę, užsienyje sudarytą santuoką įtraukti į civilinės metrikacijos apskaitą Lietuvoje bei pripažinti ir įregistruoti santuoką sudarytą mūsų šalyje. Deja, teismai prašymų neišgirdo.

„Metų bylinėjimosi maratonas aiškiai parodo priežastis, kodėl Lietuvoje toks menkas pasitikėjimas teismais. Lietuvoje tarptautinė teisė neveikia“, – spaudos konferencijoje sakė vienas iš pareiškėjų Martynas Norbutas. – „Maža to, teismai imasi tyčiotis iš piliečių siekių užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumą visiems Lietuvos gyventojams“.

Priimant teismų sprendimus nebuvo įsiklausyta net į Teisingumo ministerijos argumentus, kuri atstovavo valstybę.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Teisingumo ministerija palaikė vienos lyties asmenų šeimas, kas labai džiugina. Tačiau Lietuvos teismams, panašu, kol kas labiau patinka Rusijos pozicija šeimos teisės srityje. Taigi sieksime lygybės su tarptautinių institucijų pagalba“, – sako Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.

Iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių net 16-oje yra įteisintos vienos lyties asmenų santuokos, iš viso 24 iš 27 pripažįsta kokią nors vienos lyties asmenų šeimos formą. Lietuva patenka tarp trijų ES valstybių, kuriose vienos lyties poroms nenumatyta nei santuoka, nei partnerystė, nei kitoks teisinis pripažinimas.