„Šiandiena mums primena, kad mes esame visi skirtingi ir kad tuos skirtumus reikia gerbti. Deja, mažumų teisės nėra gerbiamos, jie yra diskriminuojami“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, dalis politikų seka visuomenėje vyraujančias nuotaikas ir jomis naudojasi nukreipdami dėmesį į pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui LGBTQ+ žmones. Tačiau Viktorija pripažino, kad klaidų kartais padaro ir žmogaus teises palaikantys politikai, kai svarbūs pokyčiai siūlomi nesukūrus pakankamų sąlygų visuomenės diskusijai.

Nepaisant to, ji pabrėžė, kad žmogaus teisių klausimai negali būti atidėliojami, nes jie tiesiogiai susiję su demokratinės valstybės kokybe. „Žmogaus teisių klausimai labai susiję su demokratija. Gindami žmogaus teises – mes stipriname demokratiją. Dabartinis metas labai svarbus. Turime sustiprinti mūsų pastangas žmogaus teisių gynimo srityje. Metas aktyviau imti veiksmų“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipė dėmesį į skaudžią realybę, kad dalis LGBTQ+ žmonių Lietuvoje taip ir nesulaukė reikšmingų pokyčių bei nusprendė savo ateitį kurti kitose šalyse.

Pasak politikės, pažanga Lietuvoje vyksta lėčiau nei norėtųsi, tačiau tai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti pastangų siekti didesnės lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms. Svarbiu uždaviniu ji įvardijo gebėjimą burti kuo platesnį palaikymą žmogaus teisių klausimais. Anot jos, daugelis politikų ir visuomenės narių nėra kategoriškai nusiteikę nei už, nei prieš LGBTQ+ teisių plėtrą, todėl juos reikėtų matyti kaip potencialius partnerius dialogui.

„Daugelis politikų nėra nei už, nei prieš šiuose klausimuose. Mūsų užduotis nuspręsti, kaip elgtis šioje situacijoje. Mes turime neapsisprendusius žmones laikyti ne mūsų priešininkais, o mūsų sąjungininkais“, – teigė ji.

Seimo vicepirmininkės įsitikinimu, būtent sąjungininkų paieška ir gebėjimas kalbėtis su skirtingų pažiūrų žmonėmis yra viena svarbiausių demokratinės visuomenės stiprybių. Tik taip galima kurti valstybę, kurioje matomi ir girdimi visi žmonės, o pažeidžiamų grupių teisės nėra paliekamos nuošalyje.

Minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT), Lietuvos Respublikos Seime surengtoje diskusija „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ subūrė politikus, diplomatus, žmogaus teisių ekspertus ir nevyriausybinių organizacijų atstovus aptarti LGBTQ+ žmonių padėties Lietuvoje bei galimų sprendimų, kurie padėtų mažinti diskriminaciją ir stiprinti lygybės principus visuomenėje.