Marta Kos kalbėjo Turkijos Edirnės provincijoje, kur dalyvavo ES finansuojamo geležinkelio projekto renginyje. Ekonominis bendradarbiavimas buvo oficiali vizito tema, bet žurnalistų dėmesį patraukė jos vertinimas apie žmogaus teises.

„Naujausi įvykiai, susiję su žiniasklaidos laisve, LGBTQI+ žmonių teisėmis ir vietos demokratija, didina atotrūkį nuo Turkijos siekio įstoti į ES“, – sakė Marta Kos, kurios žodžius spalio 9 dieną užfiksavo „Reuters“.

Komisarė paskelbė, kad spalio 28 dieną numatytoje Europos Komisijos plėtros ataskaitoje šios problemos bus aiškiai įvardytos. Ataskaita dar nepaskelbta, todėl jos išvadų iš anksto pateikti negalima. Turkija yra oficiali kandidatė į ES nuo 1999 metų, tačiau jos stojimo procesas jau seniai įstrigęs.

Žurnalistika pavadinta propaganda

Vienas naujausių ginčo židinių – nepriklausomas Turkijos naujienų portalas T24. Rugsėjo 30 dieną paskelbta, kad Stambulo teismas nurodė blokuoti jo svetainę ir socialinių tinklų paskyras. Turkijos teisingumo ministerijos teigimu, per metus portale pasirodė 118 publikacijų, kurias valdžia laiko „LGBT propaganda“.

T24 pranešė ketinantis skųsti sprendimą. Naujienų apie LGBTQ+ žmones rengimas savaime nereiškia propagandos – būtent šį skirtumą akcentuoja spaudos laisvės gynėjai.

Teismo sprendimas priimtas platesnės operacijos, pavadintos „Mano šeima saugi“, kontekste. Valdžia aiškina siekianti apsaugoti vaikus ir šeimą. Žmogaus teisių organizacijos atsako, kad tokia formuluotė naudojama pilietinei visuomenei ir seksualinėms mažumoms varžyti.

Reidai ir sulaikymai

Rugsėjo 22 dieną „Amnesty International“ paskelbė, kad per operaciją penkiolikoje Turkijos provincijų buvo sulaikyta mažiausiai 116 žmonių, o mažiausiai 83 asmenims skirtas kardomasis kalinimas. Organizacija taip pat pranešė apie daugiau nei 160 žmonių apimančius tyrimus ir šimtų paskyrų internete ribojimą.

Šie skaičiai rodo padėtį organizacijos pranešimo dieną, o ne būtinai dabartinį sulaikytųjų skaičių. Kiekvieno žmogaus teisinė padėtis gali keistis. „Amnesty International“ nurodo gavusi ir pranešimų apie žeminantį elgesį su sulaikytaisiais; tokie liudijimai nėra tas pats, kas teismo nustatyti faktai.

„Atėjo metas vienytis prieš LGBTQ+ žmonių persekiojimą Turkijoje“, – rugsėjo 22 dieną ragino „Amnesty International“ kampanijų vadovė Europai Milena Buyum.

Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba rugsėjo 18 dieną taip pat paragino Turkiją paleisti savavališkai sulaikytus žmones ir nutraukti LGBTQ+ bendruomenės bauginimą. Oficialiajame pareiškime pabrėžta, kad diskriminacija ir žmonių stigmatizavimas prieštarauja ES vertybėms.

Bendradarbiauti vis tiek nori

Turkijos ir ES santykiai neapsiriboja narystės klausimu. Abi pusės turi bendrų interesų prekybos, transporto ir regioninio saugumo srityse. Marta Kos pati pripažino, kad dėl naujos geopolitinės padėties bendradarbiauti su Ankara tapo dar svarbiau.

Briuselis nori palaikyti ryšius su strategiškai reikšminga valstybe, bet kartu negali ignoruoti savo deklaruojamų žmogaus teisių standartų. Kol kas nepatvirtinta, kad komisarės pasisakymas savaime pakeitė konkrečius susitarimus ar paskatino sankcijas.

Spalio 28-osios ataskaita parodys, kaip griežtai Europos Komisija šį klausimą įvertins oficialiame dokumente. LGBTQ+ žmonėms Turkijoje svarbesnis kitas klausimas: ar tarptautiniai pareiškimai virs realia apsauga nuo sulaikymų, bauginimo ir cenzūros?