civilinė sąjunga

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas rinkosi aptarti Civilinę sąjungą įteisinančių teisės aktų teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Tokį vertinimą komitetas prašė atlikti lapkritį - taip vilkindamas procesą Seime.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė duodama interviu LRT radijui sako, kad kaip ir seniau - civilinės sąjungos įstatymui priimti trūksta reikiamo kiekio Seimo narių balsų. Ji taip pat atsakė į klausimą ar Laisvės partija pasirengusi trauktis iš koalicijos, jei šis įstatymas nebus priimtas.

Lietuvos gėjų lygos pirmininku sako, kad jam apmaudu, jog politikai nesiima spręsti partnerystės įstatymo Seime ir vietoj to siūlo idėjas suteikti LGBTQ+ žmonių apsaugą tik Vilniuje. Jis taip pat kelia klausimą kas trukdė esamam merui įgyvendinti šią idėją, jei jis tikrai to norėjo.

Vakar Vytauto Didžiojo Universiteto Sociologijos katedros profesorius pasidalino savo mintimis kodėl Lietuvoje, o beje ir kai kuriose šalyse užsienyje, kai kurie žmonės taip stengiasi užkirsti kelia LGBTQ+ lygiateisiškumo siekiams. Jo nuomone, tais susiję su visuomenės laimės supratimu ir noru ją ginti.

Šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė kreiptis į Vilniaus universitetą, Mykolo Romerio universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą ir Socialinių mokslų centro Teisės institutą, kad jie pateiktų Civilinės sąjungos įstatymo projekto poveikio vertinimą.

Šiandien paskelbtas interviu su kandidatu į Vilniaus merus Tomu Vytautu Raskevičiumi įžiebė diskusijas socialiniame tinkle Facebook. Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė išreiškė nuostabą kodėl Laisvės partijos nariai siekia naujų postų, kai dar nebaigė senų darbų.

Info komentarų vedėjas, žurnalistas Arnas Mazėtis tiesiai šviesiai Seimo pirmininkės paklausė ar bus priimtas civilinės sąjungos įstatymas: „Jūs nuoširdžiai tikit, kad šis Seimas įteisins tos pačios lyties asmenų santykius ir gražins šiems žmonėms skolą. Ar šis klausimas galiausiai bus užmirštas, vertinant, kad mažiausiai koalicijos partneriai, t.y. Laisvės partijai, sunkiai sekasi stumti savo darbotvarkę, o ryškiausias partnerystės vėliavnešys, ją žadėjęs dar praėjusių metų rudens sesijoje dabar labiau rūpinasi Vilniaus mero rinkimais?“.

Artėjančios Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės aplankė valdančiąją daugumą sudarančių partijų būstines ir opozicijoje dirbančius socialdemokratus. Politikams buvo įteikti besibaigiančio galiojimo tortai, primenant rinkiminius pažadus dėl partnerystės įstatymo.

Prieš kelias dienas socialiniame tinkle Facebook paskelbtame komentare Tomas Kirša sako, kad nesuprantama kodėl mūsų politikai prieš rinkimus pasiryžę spręsti tik patogius klausimus. Puikus to įrodymas – civilinės sąjungos įstatymo atidėjimas.

Valdančiųjų sprendimą atidėti civilinės sąjungos įteisinimą po savivaldos rinkimų prieš gerą valandą socialiniame tinkle Facebook sukritikavo ir Rasa Račienė. Ji sako, kad jai pikta, kad Lietuvos žmonės yra skirstomi į vertus ir nevertus turėti tas pačias teises.

Liberalo Eugenijaus Gentvilo teiginiai, neva prieš savivaldos rinkimus palaikytojų civilinės sąjungos klausimu Seime sumažėjo būtent konservatorių frakcijoje, sukėlė nedviprasmiškas reakcijas socialiniuose tinkluose. Šiandien Simonas Bartulis paskelbė savo nuomonę.

Aiškėja, kad balsavimas dėl civilinės sąjungos projekto po svarstymo atidedamas iki kitos sesijos, t.y. po savivaldos rinkimų.

Apie tai, kad būtent konservatorių gretose sumažėjo civilinės sąjungos palaikytojų prabilo liberalas Eugenijus Gentvilas.

Lietuvos vadovai kalbėdami su Vakarų lyderiais nuolatos pabrėžia Rusijos ar Baltarusijos trypiamas žmogaus teises, taip pat investuoja į teigiamo Lietuvos įvaizdžio kūrimą, pristatydami šalį kaip demokratišką ir gerbiančią žmogaus teises. Tačiau tikrovė Lietuvoje yra visiškai kitokia. Lygiateisiškumas tampa tikru iššūkiu, o civilinei sąjungai įteisinti neva nepakanka balsų Seime.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacijų „Human Rights Watch“ laišku kreipėsi į Lietuvos vadovus ragindami užtikrinti tos pačios lyties asmenų apsaugą ir priimti civilinės sąjungos įstatymą.

Būtent tokį taiklų komentarą socialiniame tinkle Facebook paskelbė LGBTQ+ vaiko teta, viena iš organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ iniciatorių. Moteris sako, kad jai nesuprantama kodėl PVM lengvatos yra svarbesnės už žmogaus teises.

Pastarosiomis dienomis stebint valdančiųjų partijų špilkavimąsi įdomus ne pats procesas, o kokia informacija išplaukia į paviršių. Atrodo ji lieka paraštėse, tačiau kartu aiškiai parodo Laisvės partijos užimamą vietą koalicijoje, taip pat kaip jos vaidmenį įsivaizduoja bent dalis konservatorių. Dar daugiau – šis viešumoje atliekamas santykių aiškinimasis rodo, jog civilinės sąjungos projektui beveik nėra galimybių būti priimtam.

Vakar Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės Delfi paskelbtoje nuomonė pažymima, kad balsuoti dėl civilinės sąjungos įstatymo liko tik kelios savaitės šioje Seimo sesijoje. Pasak jos, šiuo metu sprendžiamas pasitikėjimo klausimas tiek valdžia, tiek politikais apskritai.

Praėjusią savaitę įstatymų projektai įteisinantys civilinę sąjungą turėjo atsidurti Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje. Čia planuota dėl jo balsuoti po svarstymų komitetuose. Deja, dėl jo Seimo nariai taip ir nebalsavo, o konservatorė Jurgita Sejonienė užsiminė, jog pakankamo palaikymo Seime nėra.

Daliai visuomenės ir politikų atsisakant pripažinti naujausios apklausos dėl civilinės sąjungos rezultatus, LRT radijas pakalbino sociologą Vytenį Juozą Deimantą, kuris prisidėjęs prie minėtos apklausos vykdymo. Sociologas tvirtina, kad visuomenės nuomonė į civilinę sąjungą pasikeitė.