Konstitucija

Konstituciniam Teismui nusprendus, kad nesusituokusioms moterims draudimas naudotis dirbtiniu apvaisinimu prieštarauja Konstitucijai, dalis politikų ir vėl pasinaudojo proga visuomenę gąsdinti nebūtais dalykais. Taikiniu tapo homoseksualūs asmenys.

Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė Žinių radijuj teigė, kad smurtas prieš LGBTQ+ asmenis yra nepateisinamas. Tačiau kartu dar kartą patvirtino, kad prezidentūroje nėra paramos civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Vakar Konstitucinis Teismas pranešė, kad pradeda nagrinėti buvusios Vyriausybės prašymą įvertinti teisinio reguliavimo, susijusio su partnerystės institutu, konstitucingumą. Bus aiškinamasi dėl dviejų aspektų.

Šį mėnesį pasirodysiančioje Laimos Lavastės knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ Gitanas Nausėda leidžia suprasti, kad jis geriau supranta Konstituciją nei Konstitucinio Teismo teisėjai bei nepalaiko civilinės sąjungos įstatymo. Nepaisant rodomos nepagarbos svarbiausiam šalies teisės aktui – jokių veiksmų dėl to nebus imtasi.

Praėjus vos dienai po prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, Konstitucija ir visa informacija susijusi su LGBTQ+ buvo pašalintos iš institucijos interneto svetainės. Neliko ir ispanų kalbos pasirinkimo ar svetainės versijos funkcijos pritaikytos neįgaliesiems. Panašu naujasis prezidentas bando „ištrinti“ viską, kas jam nepatinka.

Konstituciniam Teismui nusprendus, kad informacijos ribojimas apie tos pačios šeimas nepilnamečiams pažeidžia Konstituciją, „Nemuno aušros“ lyderis vis tiek teigia, jog tai reikia daryti. Tiesa jis pažymi, kad Seimas turi nustatyti iki kokio amžiaus vaikams negalima kalbėti apie LGBTQ+.

Šiandien Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą, kuriuo pareiškė, jog nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatos prieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui – Konstitucijai. Jomis siekta apriboti galimybes pateikti nepilnamečiams informaciją apie tos pačios lyties šeimas.

Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitete „demokratas“ Algirdas Stončaitis sakė besitikintis, kad Putino ideologijos įkvėptas Regionų partijos siūlymas įvesti baudas mokykloms už bet kokios informacijos apie LGBTQ+ pateikimą, bus priimtas. Jis vienintelis balsavo prieš teisininkų pateiktą išvadą, kuri teigia, jog pataisos prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas socialiniame tinkle Facebook pasidalino savo nuomone apie Konstitucinio Teismo sprendimą priimti nagrinėti Vyriausybės kreipimąsi dėl partnerystės instituto teisinio reguliavimo konstitucingumo įvertinimo. Jis sako, kad analogiškus prašymus teismas buvo pateikusios ir tos pačios lyties asmenų šeimos - bet jos nebuvo išgirstos.

Politikoje mažai patirties turintis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į prezidentus keliamas Giedrimas Jeglinskas iš tiesų „susimovė“. Atsakydamas į klausimą dėl LGBTQ+ šeimų ėmėsi dvejoti, o galiausiai išsakė poziciją, kuri prieštarauja Konstitucijai.

Paprastas klausimas debatuose atskleidė ar pretendentai į prezidentus paiso svarbiausio šalies teisės akto - Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Ir tas klausimas buvo - ar du asmenys, vedantys bendrą ūkį ir gyvenantys kaip pora yra šeima.

Pretendentas į prezidentus nesiliauja stebinti savo pareiškimais. Ignas Vėgėlė pareiškė, kad valstybė turi būti valdoma vadovaujantis religija, o vienalyčių porų civilinės sąjungų įteisinimas priverstų apie tai mokyti vaikus.

Specialioje Prezidento rinkimų agitacijos Lietuvos radijo laidoje netrūko aistrų. Aptariant LGBTQ+ asmenų civilinės sąjungos įstatymą, G. Nausėdai vėl parodžius nepagarbą Lietuvos Konstitucijai, į tai sureagavo Ingrida Šimonytė.

Eilinį kartą G. Nausėda parodė nepagarbą Lietuvos Konstitucijai aiškindamas, kad jo, o ne Konstitucinio Teismo teisėjų pagrindinio šalies dokumento aiškinimai yra teisingi. Jis pareiškė, kad LGBTQ+ poros nėra šeima.

Prieš tariamą ir neegzistuojančią LGBTQ+ propagandą kovoja ne tik Vladimiras Putinas, bet ir kandidatas į Lietuvos prezidentus Ignas Vėgėlė. Jis pareiškė, kad ji pažeidžia „vaikų sąmonę“.

Ingrida Šimonytė, Dainius Žalimas, Giedrimas Jeglinskas ir Remigijus Žemaitaitis mano, kad šeimą gali sudaryti įvairūs žmonės, taip pat ir LGBTQ+ bendruomenės atstovai. Ne vienas jų pabrėžė, kad Lietuva turi įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius.

G. Nausėdai, A. Mazuroniui, I. Vėgėlei ir E. Vaitkui Lietuvos Konstitucija nė motais. Tai rodo LRT paskelbti kandidatų atsakymai į klausimus kas jiems yra šeima.

Japonijos aukštasis teismas nusprendė, kad gėjų santuokų draudimas prieštarauja šalies Konstitucijai. Priešingai nei Lietuvoje, kur teismai nedrįsta priimti sprendimų įtvirtinant lygiateisiškumą, Japonijos Teismas taip pat nurodė, „kad tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymas nesukeltų prieštarų ar žalingų padarinių“.

Bylinėjimasis dėl reikalavimų pripažinti tos pačios lyties asmenų šeimą ir įregistruoti jų santuoką Lietuvoje tęsiasi. Apeliacinės instancijos teismui atmetus pareiškėjų prašymą, skundas teikiamas kasacine tvarka. Skunde nurodoma, kad buvę teismai nesiteikė remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais panašiose bylose, nesikreipė į Konstitucinį teismą išaiškinimo, nedrįso užpildyti teisinių spragų bei paneigė žmonių teisę į šeimą, santuoką bei nediskriminavimą pagal lytį ir lytinę orientaciją.

Lietuvos Konstitucija nenumato galimybės po apkaltos Seimo nario mandatą praradusiam asmeniui sugražinti jo užimtas pareigas. Priešingai - teisės aktai neleidžia tokiam asmeniui būti renkamam į parlamentą 10 metų. Nepaisant to, po peticija pradėti rinkti parašai kviečiantys grąžinti Petrą Gražulį į Seimą.