„Beveik du trečdaliai vengrų vaiko gyvenimo pradžią sieja su pirmuoju širdies dūžiu“, – pirmadienį pranešė Vengrijos Vidaus reikalų ministerija.

Vengrijos abortus reglamentuojantys teisės aktai nebuvo pakeisti nuo 1992 m. Pagal juo, dėl medicininių ar socialinių priežasčių nėštumo nutraukimas gali būti atliktas per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Tais atvejais, kai vaisius nėra gyvybingas, jį galima atlikti bet kuriuo nėštumo momentu. Tiesa moteriai reikia gauti ginekologo išvadą, patvirtinančią nėštumą, ir du kartus, bent trijų dienų skirtumu, apsilankyti šeimos tarnybose, kur konsultuojama įvaikinimo ir valstybės pašalpų motinoms klausimais. Tik tada ji gali gauti siuntimą atlikti abortą ligoninėje.

Naujasis teisės aktas yra vyriausybės kovos su abortais politikos tąsa, kuriuo siekiama padidinti gimstamumą, sakė Noá Nógradí, Vengrijos moterų teisių organizacijos „Patent“ atstovė.

„Vengrijoje abortai yra plačiai paplitę visuomenėje. Statistiškai du trečdaliai vengrų nenorėtų tolesnių abortų apribojimų“, – sakė ji. - „Vyriausybė negali per naktį uždrausti šios procedūros. Tačiau žengiant keletą mažų žingsnelių link apribojimo - vėliau gali būti tai padaryti lengviau“.

N. Nógrádi pridūrė, kad legalų abortą atlikti darosi vis sunkiau, nes privalomos konsultacijos darosi vis agresyvesnės.

Daugelis medicinos ekspertų mano, kad terminas „vaisiaus širdies plakimas“ yra klaidinantis, kai kalbama apie ankstyvąsias nėštumo savaites. Ankstyvųjų ultragarsinių tyrimų metu girdimą garsą generuoja ultragarso aparatas.