Ekspertės: lietuviams smurtą lyties pagrindu atpažinti sunku, o ką kalbėti apie prevenciją

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Ekspertės: lietuviams smurtą lyties pagrindu atpažinti sunku, o ką kalbėti apie prevenciją

Tre, 02/16/2022 - 10:15
Kategorija:
0 komentarų

„Gali atrodyti, kad durys jau ir dabar visiems atvertos vienodai: lyčių lygybę apibrėžia tam tikri nediskriminavimo principai, egzistuojantys įstatymai. Tačiau būtina įvertinti, kaip realybėje veikia tai, kas deklaruojama popieriuje“, – aiškina Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) projektų koordinatorė Paulina Drėgvaitė.

Anot P. Drėgvaitės, Jungtinėje Karalystėje Švietimo standartų, vaikų apsaugos ir įgūdžių tarnybos (angl. The Office for Standards in Education, Childrenְ’s Services and Skills (Ofsted) 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią seksualinio priekabiavimo internete situaciją – ten gyvenančios 10–11 metų mergaitės per vakarą gali gauti iki 11-os prašymų atsiųsti intymaus turinio nuotraukų, žinučių iš berniukų.

„Pakankamai panašių duomenų šia ar, tarkime, itin jautria seksualinio priekabiavimo mokyklose tema Lietuvoje dar nėra, bet tikėti, kad pas mus drastiškai geriau, būtų labai naivu. Ypač kai per pandemiją dar daugiau moksleivių gyvenimo persikėlė į skaitmeninę erdvę,“ – į problemos aktualumą atsigręžia pašnekovė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Vilma Gabrieliūtė sako, jog įvairias smurto formas auginantys įsitikinimai bei stereotipinės lyčių normos Lietuvoje užsilikę ne tik kultūriškai. Apie tai, kas tinkama, kaip atrodyti, ką veikti gyvenime, kokias savybes turi puoselėti moterys ir vyrai, kasdien akivaizdžiai ar netiesiogiai primenama knygose, filmuose, medijose, švietimo įstaigose, darbe. Galiausiai praeivis gatvėje pasiteirauja, kodėl kūdikis aprengtas rausvai, nors yra berniukas.

Konkrečios smurto dėl lyties prevencijos priemonės pirmiausia prasideda nuo gebėjimo smurtavimą lyties pagrindu atpažinti, į tai reaguojant, o įžvelgus tendencijas – ieškant būdų užkirsti smurtui kelią. Tačiau vien skirtingų jo formų atpažinimas yra palyginus nauja tema mūsų visuomenėje, ką jau kalbėti apie prevenciją.

Anot P. Drėgvaitės ir V. Gabrieliūtės, natūralu, jog imtis lyderystės šiuo klausimu turi Švietimo, sporto ir mokslo ministerija (ŠMSM). Deja, jos parengtose Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijose smurtas bei patyčios traktuojami kaip didžiulis monolitinis, abstraktus reiškinys, neišskiriant smurtavimo lyties pagrindu.

Daugiau ManoTeises.