Lygių galimybių ekspertė: prieglobsčio prašytojų paveikslas iš esmės skiriasi nuo piešiamo viešai

Skaitymo laikas
3 minutes
Perskaityta

Lygių galimybių ekspertė: prieglobsčio prašytojų paveikslas iš esmės skiriasi nuo piešiamo viešai

Ant, 03/01/2022 - 12:20
Kategorija:
0 komentarų

Kaip užtikrinamos lygios galimybės migrantų sulaikymo vietose? Tai stebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertų grupė, nuo rudens pradžios besilankanti prieglobsčio prašytojų stovyklose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje ir Rukloje. Giluminius interviu su keliasdešimčia migrantų turėjusi Lygių galimybių integravimo grupės ekspertė Ieva Laugalytė dalinasi sukauptomis įžvalgomis, rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengtame pokalbyje.

– Kokios sąlygos turėtų būti sudarytos prieglobsčio prašytojams iš lygių galimybių perspektyvos?

– Yra du svarbiausi aspektai. Pirma, svarbu, kad sulaikymo vieta turėtų aiškią, sistemingą ir įvairiapusišką pažeidžiamumo vertinimo politiką ir procedūrą, t.y., kad asmenims atvykus į sulaikymo vietą būtų įvertinami individualūs jų poreikiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, religiją, lytį, kalbą, socialinę padėtį ar kitus tapatybės bruožus.

Antra, svarbu, kad sulaikymo vietoje veiktų mechanizmas, skirtas saugiai pranešti apie bet kokį patirtą nepageidaujamą elgesį – diskriminaciją, priekabiavimą, seksualinį priekabiavimą, smurtą, išnaudojimą ir kt.

– Kaip realiai atrodo pažeidžiamumo vertinimas?

– Atvykęs naujas gyventojas turėtų susitikti su gydytoju, kuris nustatytų asmens sveikatos būklę, identifikuotų, ar žmogus turi negalią – judėjimo, sensorinę, psichosocialinę ar kitokią negalią, kokie jo sveikatos poreikiai.

Būtų puiku sukurti galimybę pasikalbėti su socialiniu darbuotoju ir psichologe, kurie padėtų identifikuoti individualius asmenų poreikius. Kai kuriose sulaikymo vietose taikoma tokia praktika – atvykę nauji žmonės užpildo anketas apie tautybę, religiją, kitus savo tapatybės bruožus. Žinoma, pažeidžiamumo statusas gali kisti, tad reikėtų atlikti ir pakartotinį vertinimą, pavyzdžiui, pasikeitė žmogaus sveikatos būklė ar pan.

Be dviejų paminėtų bendrųjų kriterijų, vertiname situaciją ir pagal skirtingas grupes. Pavyzdžiui, lyties pagrindu: svarbu užtikrinti moterų saugumą, kad vienišos moterys gyventų atskirai, kad moterims netrūktų joms reikalingų higienos priemonių, kad užsirakintų tualetai, kad su žmonėmis dirbtų jų lyties specialistai. Vienas iš pavyzdžių, su kuriuo susidūrėme: moteris turi krūties vėžio istoriją ir jai dėl įprasto sociokultūrinio konteksto yra nepatogu apie tai kalbėti su gydytoju vyru, ir dar per vertėją vyrą.

Čia tik vienas pavyzdys, tačiau tarp beveik 4000 prieglobsčio prašytojų yra žmonių su įvairiais tapatybės bruožais, tarp jų ir, pavyzdžiui, žmonių su negalia, kuriems būtina užtikrinti prieinamumą ir reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, ar neheteroseksualių asmenų, kurių saugumą reikia užtikrinti. Pavyzdžiui, neheteroseksualūs vyrai gyvena atskirame sektoriuje, siekiant užtikrinti jų saugumą.

Žmonės taip pat gali atsidurti mažiau palankioje situacijoje dėl jų kalbos, religijos, tautybės, kilmės, odos spalvos, socialinės padėties ir panašiai. Reikėtų stengtis užkardyti bet kokias įmanomas įtampas, kurios gali dėl to kilti. Pasitaiko, kad šalia apgyvendinamos etninės grupės, kurios istoriškai nesutaria. Svarbu tas įtampas identifikuoti ir valdyti, kad žmonėse jaustųsi saugūs, turėtų vietą praktikuoti religiją, gautų maisto, kuris atitinka jų religinius įsitikinimus.

Kalba yra svarbus faktorius. Angliškai ar rusiškai kalbančių yra mažai, todėl svarbu sudaryti galimybę išsakyti savo poreikius gimtąja kalba per vertėjus.

Tad yra labai daug sluoksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant užtikrinti lygias galimybes.

– Kokias galėtumėte išskirti istorijas, nutikimus, kurie jus ypač sujaudino lankantis migrantų stovyklose?

– Turbūt labiausiai įstrigo tokie nutikimai, kai žmonės turi labai nedaug, bet yra linkę pasidalinti viskuo, ką turi. Labai gerai prisimenu situaciją, kai po keleto valandų bendravimo su gyventojais lauke, lyjant lietui, aš jau vizualiai drebėjau. Vienas iš prieglobsčio prašytojų stovėjo su šortais, šlepetėmis ir be galo susirūpinęs siūlė man savo striukę, nes matė, kad man tikrai šalta, ir jis būtų tikrai noriai ja pasidalinęs.

Ne kartą pasitaikė, kad mūsų vizitas sutapdavo su pietų metu, kai žmonėms būdavo tiekiamas maistas, ir jie norėdavo ir mus pavaišinti nors duona, sumuštiniu. Ne vienas prieglobsčio prašytojas neslėpė, kad pokalbis su mumis buvo pirmas atviras, šiltas, ilgesnis pokalbis su žmonėmis iš išorinio pasaulio po labai ilgo laiko.

Dar vienas, šiek tiek kitoks, įstrigęs pavyzdys – stebėsenos metu kalbėjau su neheteroseksualiu asmeniu, klausiau įprastų, su lygiomis galimybėmis susijusių klausimų, o labiausiai jis man norėjo papasakoti, kiek daug jam reiškia tai, jog čia jis pirmą kartą gyvenime gali jaustis laisvai ir saugiai dėl savo seksualinės orientacijos, nes jo kilmės šalyje LGBTI+ asmenys susiduria su persekiojimu.

– Ar skiriasi prieglobsčio prašytojų paveikslas, kurį matėte stovyklose, nuo to, kurį matote Lietuvos viešojoje erdvėje? Kaip?

– Tikrai taip. Iš viešosios erdvės susidaro įspūdis, tarsi žmonės patys savaime, o ne susiklosčiusi situacija, yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai nužmogina atvykusius asmenis, jų gyvenimą ir patirtis. Taip pat dažnai pastebime, kad prieglobsčio prašytojai yra pateikiami kaip visai kitokie negu mes, nesuprantami, svetimi, kuriama dirbtinė priešprieša tarp „mūsų“ ir „jų“.

Visgi žmonės, kurie ten gyvena, yra į mus labiau panašūs nei skirtingi. Jie taip pat, kaip ir mes, yra įvairių profesijų, išpažįsta įvairias religijas, turi skirtingas patirtis, pasaulio suvokimą, yra buvę skirtingose situacijoje. Savaime tai jų nepadaro nei blogais, nei gerais.

Atsižvelgiant į tai, kad tyrimai rodo, jog pernai neigiamos visuomenės nuostatos pabėgėlių atžvilgiu išaugo kone perpus, galime daryti prielaidą, kad viešojoje erdvėje formuojamas atvykusių asmenų paveikslas prie to prisidėjo.

Esu tikra, kad žmoniškesnis žiniasklaidos požiūris ir empatiškesnis valstybinių institucijų tonas padėtų sumažinti neigiamas visuomenės nuostatas kitos tautybės, religijos, odos spalvos žmonių atžvilgiu.

Daugiau LRT.