„Yra atlikta labai daug tyrimų ir seniai nustatyta, kad LGBTQAI+ asmenys patiria didesnę depresijos riziką, dažniau galvoja apie savižudybę. Tačiau tai siejama ne su jų tapatybe, o su neigiama visuomenės reakcija į jų tapatybę. Jeigu asmuo nepatiria neigiamos nuomonės iš visuomenės pusės, atstūmimo, jam nekyla didesnė rizika, o jei patiria – įsijungia mechanizmai, padidinantys minėtų psichikos sutrikimų riziką“, - Kauno dienai duodama interviu sako Rasa.

Ji priduria, kad LGBTQ+ žmonės patiria nesaugumo jausmą, kuris kelia nuolatinį nesaugumo jausmą. O tai lemia jų kasdieninę savijautą ir elgseną. Ilgalaikes traumas sukuria ir situacijos kai tiesiogiai susiduriama su neapykantos apraiškomis.

„Jei vieną kartą kažkas užpuolė gatvėje, tai ir po daugelio metų eidamas gatve žmogus gali jaustis nesaugiai, laukti netikėto smūgio. Gali kilti nuolatinis nesaugumo jausmas ir kognityvinis budrumas, įtemptas aplinkos stebėjimas, bandymas suprasti, ar jis yra saugus“, - teigia psichologė. – „Jei žmogus nuolat susikoncentravęs į tai, kas vyksta aplink ir kaip apsisaugoti, jam tiesiog nelieka energijos visiems kitiems dalykams. Juk tada mintys kyla tik apie tai, kad jis turiu būti saugus“.

Nesaugumą patiriantys negali kūrybiškai mąstyti, negali visavertiškai funkcionuoti, nes visa jo energija skiriama saugumui užtikrinti. Kauno dienai Rasa sako, kad „psichologinis stresas, šiuo atveju kylantis dėl nesaugumo, išeikvoja labai daug energijos, jį patiriantis žmogus gali jaustis kaip visą dieną dirbęs fiziškai sunkų darbą“.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.