Autorius Martynas Norbutas

Bučinys tarp vyro ir moters yra tarsi „nematomas“ – jis atitinka daugelį metų įtvirtintą santykių modelį, kuris dominuoja kultūroje, kine, reklamoje ir net vaikų pasakose. Heteroseksualus romanas laikomas visiškai įprastu, todėl jis nesukelia diskusijų. Toks bučinys tarsi savaime suprantamu.

Tuo tarpu gėjų ar lesbiečių bučinys išryškina tai, kas ilgą laiką buvo stumiama į paraštes. Jis tampa ne tik jausmo išraiška, bet ir matomumo aktu. Ir būtent tas matomumas kai kuriuos žmones trikdo.

Dažnai sakoma: „Tegu jie daro ką nori, bet ne viešai.“ Ši frazė atskleidžia dvigubą standartą. Viešumo problema iškyla tik tada, kai kalbama apie LGBTQ+ poras. Heteroseksualūs gestai – laikymasis už rankų, apsikabinimai, bučiniai – laikomi nekaltu romantikos ženklu. Tačiau kai tą patį daro tos pačios lyties pora, veiksmas staiga tampa „demonstravimu“ ar net „propaganda“.

Tokios reakcijos dažnai grindžiamos ne racionaliu argumentu, o išmokta nuostata, kad heteroseksualumas yra norma, o visa kita – nukrypimas. Tai kultūrinė konstrukcija, kuri formuojama nuo mažens: matome, kas laikoma „įprasta“, ir retai susimąstome, kodėl būtent taip.

Dar vienas veiksnys – seksualizavimas. Gėjų ar lesbiečių santykiai dažnai neteisingai nuvertinima tik iki seksualinio akto, tarsi juose nebūtų emocinio ryšio, švelnumo ar meilės. Bučinys, kuris heteroseksualioje poroje suvokiamas kaip romantiškas, LGBTQ+ poroje kartais interpretuojamas kaip pernelyg atviras ar net provokuojantis. Tai rodo, kad problema slypi ne geste, o žvilgsnyje, kuris į jį žiūri.

Reikia pripažinti ir tai, kad matomumas keičia galios santykius. Kai mažumos tampa matomos, jos nustoja būti abstrakčia sąvoka. Jos tampa realiais žmonėmis su vardais, veidais ir jausmais. O tai reikalauja peržiūrėti nusistovėjusias nuostatas.

Iš esmės klausimas nėra apie bučinį. Jis apie tai, kam leidžiama būti matomiems. Jei meilė tarp vyro ir moters gali egzistuoti viešai be komentarų, tai tas pats turėtų galioti ir kitoms poroms.

Galbūt tikrasis iššūkis nėra pats bučinys, o  gebėjimas priimti, kad meilė netelpa į vieną modelį. Kai tai taps savaime suprantama, dviejų vyrų ar dviejų moterų bučinys nustos kelti aistras – ir taps tuo, kuo iš tikrųjų yra: paprastu, žmogišku artumo ženklu.