Lietuvoje

Profesionalaus 29 metų krepšininko feisbuko profilyje prieš septynerius metus rašė: „invalidai fuuj sudegint juos“. Baudžiamojon atsakomybėn dėl įžeidaus komentaro patrauktas krepšininkas kaltę neigė. Sportininkas tvirtino, kad šio komentaro jis nerašė. Pasak krepšininko, jis nuo savo feisbuko paskyros neatsijunginėdavo, todėl komentarą iš jo artimųjų sodyboje esančio kompiuterio ar jo paties mobiliojo telefono galėjo parašyti kas nors kitas. Kaltę krepšininkas neigė ir teisme.

"Frakcijos nariai teiraujasi ar ministrė pritaria, kad tokio pobūdžio renginiai, kuriuose pasisakoma dėl temų, kurios visuomenėje yra vertinamos nevienareikšmiškai, būtų vykdomi prie LR Seimo rūmų? Juolab, kad prieš kurį laiką Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė leisti organizuoti mitingą prie LR Seimo rūmų asmenims, deklaruojantiems tradicines šeimos vertybes", - teigiama pranešime.

„Laikysimės šiek tiek kitokios strategijos negu praėjusiais metais. Tikrai visų pirma paskelbsime projektą viešai susipažinti tiek žurnalistams, tiek politikams. Tai jis taps viešas prieš jį įregistruojant“, – pridūrė jis.

T. V. Raskevičius akcentuoja, kad po viešo projekto paskelbimo ketinama rinkti parlamentarų parašus. Tokiu būdu, pažymi jis, bus siekiama užtikrinti kuo platesnį Seimo narių palaikymą.

Nuo tada, kai per Baltarusiją pradėjo atvykti prieglobsčio prašantys žmonės, Lietuva turėjo pakankamai laiko pasirengti ir užtikrinti šalies prieglobsčio sistemos vientisumą, nes prieglobsčio prašymas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri galioja ir esant nepaprastajai padėčiai Lietuvoje. Asociacija pastebi, kad prieglobsčio prašytojai nežino, kada baigsis jų sulaikymas. Praėjusiais metais Vyriausybė kalbėjo apie 6 mėnesius, o šių metų kovo pradžioje Vidaus reikalų ministerija nurodė maksimalų sulaikymo terminą - 18 mėnesių.

A. Širinskienė pristatydama savo pasiūlymą sakė, kad svarbu išsaugoti tą vienybę, kuri šiandien tauta rodo Rusijos karo akivaizdoje: „Tikrai siūlyčiau nusistatyti prioritetus ir pavasario sesijoje nesvarstyti Partnerystės įstatymo projekto taip išsaugant žmonių vienybę, kurią jie dabar demonstruoja nacionalinio saugumo klausimais. Manau, kad tokius dalykus tikrai galėsime diskutuoti tuomet, kai pasibaigs valstybės iššūkiais, su kuriais ji susiduria“.  Tam pritarė ir Petras Gražulis. Jis klausė ar iškrypimai yra svarbiau už valstybės reikalus.

Pagal Seimo statutą svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma pertrauka. Taigi prie šio klausimo svarstymo bus grįžta kai prasidės vakarinis Seimo posėdis. Tikėtinas laikas - 16:45.

Balsavimas dėl klausimo atidėjimo neatspindi konkrečios Seimo narių pozicijos Partnerystės įstatymo atžvilgiu, tačiau jau galima matyti tam tikras indikacijas.

„Nieko naujo, kad dalis Seimo bando kišti koją su žmogaus teisėmis susijusiems klausimams. Tai nėra tik apie Širinskienę ar Gražulį. Tai byloja apie mūsų visuomenę, kuri juos išrenka mus atstovauti. Tai ir apie prisitaikančią Seimo dalį. Todėl dabar turime būti kaip niekad empatiški, drąsūs ir garsūs. Dar turime daug padaryti, todėl šiandien kviečiu pasiraitoti rankoves bent pusvalandžiui“, - kvietime imtis veiksmų rašo Elžbieta Latėnaitė.

Kiekvienas neabejingas žmogus gali prisidėti prie lygiateisiškumo gynybos:

Kaip, jūsų akimis, pasikeitė Lietuvoje ilgą laiką gyvenančių migrantų padėtis per 2021-uosius metus?

Iškart pastebėjome, kad 2021-ųjų situacija prie sienos su Baltarusija paaštrino ir neigiamas visuomenės nuostatas jau seniau čia gyvenančių užsieniečių atžvilgiu.  Mokyklose migrantų vaikai sulaukia daugiau patyčių, kai kuriems užsieniečiams teko pakeisti darbus dėl nepakančios darbinės atmosferos.

„Mūsų tikslas – skatinti iš kitų šalių atvykusiems asmenims (ypač iš Artimųjų Rytų regiono šalių, Afrikos kontinento) pagarbą, palaikymą, supratingumą. Norime parodyti, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo tautybės ar etninės kilmės, religijos, odos spalvos, nori tų pačių dalykų – gyventi ir sugyventi su kitais visuomenės nariais, auginti vaikus, užsiimti mėgstama veikla ir pan.“, – kalba Mintautė Jurkutė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė.

„Signataro vardas įpareigoja ir aš nenoriu, kad jis būtų tapatinamas su neapykanta, homofobija, skaldymu. Manau, kad dėl šio išpuolio per ypatingą Lietuvai ir visai Europai dieną atsakomybė tenka klubo vadovybei“, – savo pareiškime Signatarų klubo vadovei Birutei Valionytei teigia R. Juknevičienė.