Lietuvoje

T. V. Raskevičius akcentuoja, kad Laisvės frakcija sieks suburti maksimalų palaikymą, kad įstatymas būtų ne tik įtrauktas į darbotvarkę, tačiau ir priimtas.

„Kaip išsiųsti namo to nenorinčius Afrikos ir Azijos ekonominius migrantus, ką daryti, jeigu namo nevažiuoja, daug kalbėta ir konkrečiai siūlyti sprendimai pernai. Viena aišku, kad lėšos, kurios buvo numatytos to nevertiems veltėdžiams - jei ir kiek prireiks - gali ir turi būti panaudotos ukrainiečiams, kuriems to iš tikro reikia.“, - rašo V. Sinica Facebook socialiniame tinkle.

– Kokios sąlygos turėtų būti sudarytos prieglobsčio prašytojams iš lygių galimybių perspektyvos?

– Yra du svarbiausi aspektai. Pirma, svarbu, kad sulaikymo vieta turėtų aiškią, sistemingą ir įvairiapusišką pažeidžiamumo vertinimo politiką ir procedūrą, t.y., kad asmenims atvykus į sulaikymo vietą būtų įvertinami individualūs jų poreikiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, religiją, lytį, kalbą, socialinę padėtį ar kitus tapatybės bruožus.

Ji viena pirmųjų savanoriškai prisijungė prie pagalbos pabėgėliams, ypač daug dėmesio skirdama vaikams ir jų švietimui. Ses. V. Vaidogaitė aiškiai ir nuosekliai pabrėžė savo vertybines nuostatas, jas gynė, o kur reikia – drąsiai kritikavo, kartu siekdama pirmiausiai vertybinio, argumentais grįsto dialogo, kuris mažintų įtampas visuomenėje ir minimizuotų didėjančią radikalizaciją. Savo pavyzdžiu vienuolė parodė, kad pabėgėliai nėra blogi ar pavojingi žmonės, o esminis barjeras slypi mūsų galvose ir stereotipuose, kuriuos peržengus, atrandi tokius pačius žmones, kaip ir mes patys.