Lietuvoje

„Visą laiką laikiausi nuomonės, kad kiekvienas žmogus turi teisę pats nuspręsti, kas jam yra šeima, bes visų politikų bandymai apibrėžti, kas yra meilė, grožis, netgi, kas yra teisingumas, yra pasmerktas nesekmei“, – renginyje sakė I. Šimonytė. - „Tas jausmas nemalonus, nes šalyje, kur tiek parlamento, tiek Vyriausybės vadovė palaiko sprendimus dėl pertnerystės įteisinimo, vis dėlto tų sprendimų nepavyksta priimti. Vadinasi, dar kažko esu nepadariusi. Kažko esame nepadarę ir mes visi“, – tęsė premjerė.

„Švedijos vyriausybė yra pasiryžusi remti ir ginti LGBTIQ teises tiek namuose, tiek mūsų užsienio politikoje. Reiškiame savo tvirtą įsipareigojimą siekti lygybės visiems, kad visi žmonės turėtų galimybę vienodai naudotis savo žmogaus teisėmis be diskriminacijos“, – priėmime, skirtame artėjančiai Tarptautinei dienai prieš homofobiją, teigė Švedijos ambasados pirmoji sekretorė Tove Skagerwall.

Irakietis iš Rūdninkų stovyklos į Medininkus buvo perkeltas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Čia LGBT bendruomenės asmenys kartu su daugiau nei 30 žmonių, buvo apgyvendinti atskirame sektoriuje.

„Jis vis stengdavosi mane paliesti, tarsi netyčia – apkabindavo vaikščiodamas per pečius, bandydavo pabučiuoti (...). Jis man sakė, kad turi įtakingų pažinčių, kad gali padėti man ne tik „suveikti“ leidimą gyventi už centro ribų, bet ir gauti politinį prieglobstį“, - žurnalistams sakė migrantas.

"Kūryboje daug kalbu apie feminizmą, natūralu esu ir už LGBT+ žmonių lygias teises Lietuvoje. Lietuvoje, kuri administracine prasme yra Europos Sąjunga, o vertybine prasme – dar ne. Klausiu: ES pinigų norite, o vertybių ne? „Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis tvirtina, kad noras gauti finansinės paramos iš ES ir tikėtis, jog ES ir NATO padėtų Lietuvai apsiginti, tačiau nenoras pripažinti jų vertybių bei tarptautinių sutarčių, žmogaus orumo bei kitų teisių yra dviveidiškumas", - rašoma akciją pristatančiame skelbime Facebook.

"Kad įstatymas svarbus ir reikalingas - nekyla abejonės tiems, kas siekia, kad būtume sveikesnė demokratiškesnė Lietuva. Lietuva su kuo mažiau šviesių žmonių emigravimo ten, kur lygybės daugiau. Lietuva su gera homoseksualių ir transseksualių paauglių emocine sveikata. Lietuva su įvairiomis, laimingomis ir mylinčiomis šeimomis", - po susitikimo su Seimo pirmininke rašė aktorė Elžbieta Latėnaitė.

Pavieniams asmenims registruotis niekur nereikia. Tereikia atvykti likus valandai iki eitynių pradžios. Tačiau jei jūsų grupė didesnė - registruotis reikėtų, kad galėtumėte nevaržomai žygiuoti su savo plakatais, šūkiais ir atributika.

Registruotis galima ČIA.

„Baltic Pride“ 2022 eitynės „Už lygybę ir taiką!“ vyks birželio 4 d., šeštadienį, 14:00 val.

Paklausus kai sekasi Seime užsitikrinti parlamento narių balsus - Seimo narys sakė, kad rezultatus matysime tik po balsavimo.

„Tikrai ties tuo klausimu aktyviai dirbame, bet aiškų palaikymą parodys tik balsavimas Seime. Dabar stengiamės kiek įmanoma būti labiau užtikrinti dėl projekto sėkmės pateikimo stadijoje“, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvos žmogaus teisių centras renka parašus dėl Partnerystės įstatymo į Seimo darbotvarkę sugrąžinimo. Po laišku Seimo nariams jau pasirašė beveik 14 tūkstančių žmonių.

„Norime užtikrinti, jog kiekvienas jaustųsi oriai ir saugiai, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, religijos ar kitų kriterijų, todėl labai svarbu inicijuoti teisinių nuostatų pakeitimus, kurie leistų suderinti nacionalinį reguliavimą su ES teise ir taip efektyviau kovoti su homofobija, rasizmu, ksenofobija ar religiniu nepakantumu, ir užkirsti kelią priešiškumo bei smurto apraiškoms“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.