Kai jo kolegos jį geriau pažino, bauginimai atslūgo, rašo The Economist. Dabar Paša kariauja fronto linijoje ir visi 180 jo padalinio žmonių žino, kad jis yra gėjus. Jis taip pat yra „LGBTIQMilitary“, „Instagram“ paskyros, kurioje skelbiamos karinėje tarnyboje esančių LGBTQ+ žmonės žinutės, narys.

„Kad ir kur aš tarnaučiau“, – sako P. Lagoyda, – „visi man sako: „Kadangi tu čia kariauja, iš principo neturiu teisės vadinti tavęs gėjumi ar pyd**u; tu esi tik žmogus, kuris lygiateisiškai gina mus visus“.

Jis toks ne vienas. Tūkstančiai gėjų tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, dažnai užsiklijavę vaivorykštės ženklelį šalia Ukrainos mėlynos ir geltonos spalvos vėliavos. LGBTQ+ grupės taip pat buvo humanitarinės savanorystės priešakyje. Dėl jų matomumo Ukrainos visuomenėje įvyko esminiai pokyčiai.

Homoseksualų seksas Ukrainoje buvo dekriminalizuotas 1991 m., kai iširo Sovietų Sąjunga. Tačiau kai 2013 m. Kijeve buvo surengtas pirmasis gėjų paradas, tik kelios dešimtys žmonių buvo pakankamai drąsūs ignoruoti smurto grėsmę. Net po 2014 m. Ukrainos revoliucijos ir po jos sekusių reformų gėjų teises ginantys teisės aktai nebuvo priimami

Karas viską keičia. Dabar rengiamas įstatymo projektas, pagal kurį tos pačios lyties poroms būtų suteikta teisė registruoti civilinę partnerystę – tai buvo neįsivaizduojama net prieš metus.

Įstatymo projektą pristačiusi parlamentarė Inna Sovsun sako, kad ją paskatino tai padaryti praėjusią vasarą registruota peticija, kuri ragino įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas. Ją pasirašė gerokai daugiau nei 25 000 žmonių, kuris buvo būtinas peticijai priimti. Apklausos parodė, kad daugiau nei pusė ukrainiečių mano, kad gėjai ir biseksualūs žmonės turėtų turėti lygias teises. Ukrainos prezidentas Volodymras Zelenskis pareiškė palaikantis civilinės partnerystės įstatymą, tačiau jo vyriausybė kol kas neskiria tam prioriteto.

Gėjų teisių apsauga kariuomenėje suteikia didelį postūmį įstatymo projektui. Civilinė partnerystė leistų tos pačios lyties poroms priimti medicininius sprendimus, jei partneris būtų sužeistas; jei vienas būtų nužudytas, maitintojo netekęs asmuo galėtų jį palaidoti pagal savo pageidavimus ir gauti valstybės kompensaciją.

„Daugelis žmonių apie tai svajoja“, – The Economist sako Paša. - „Jei man kas nors atsitiks, neduok Dieve, noriu, kad mano vaikinas galėtų atvykti į reanimaciją arba atsiimti mano kūną“.

Sofija Lapina, nevyriausybinės organizacijos „Ukrainepride“ vadovė, teigia, kad požiūrio į gėjų patiriamas problemas pasikeitimas iš dalies atspindi ukrainiečių siekius būti kultūriškai ir politiškai arčiau Europos. Ji priduria, kad tai taip pat būdas ukrainiečiams pasipriešinti Vladimiro Putino represinei Rusijai, kuri uždraudė „homoseksualų propagandą“ ir apibūdina karą Ukrainoje kaip egzistencinę kovą su Vakarų tariamu gėjų santuokų propagavimu, siaučiančia pedofilija ir lyčių neutralumu.

Ukrainos LGBTQ+ grupės užfiksavo, kaip lesbietės ir gėjai Rusijos okupuotose teritorijose buvo medžiojami, prievartaujami, sulaikyti ir žeminami. Translyčiai žmonės ten bijo išeiti į gatves. S. Lapina sako, kad „ukrainiečiai pradėjo aiškiau suprasti, kad bet kokia neapykanta – rasizmas, homofobija – iš esmės yra Rusijos propaganda“.