Sparti pažanga naikinant diskriminacinius sprendimus buvo sunki, nes Lenkija susidūrė su teisinės valstybės krize, kai 2017 m. kraštutinė dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nusitaikė į pagrindines institucijas, taip pat ir Konstitucinį Teismą, rašo EuroNews.

Reaguodama į Lenkijos valdančiųjų veiksmus Europos Sąjunga pradėjo 7-ojo sutarties straipsnio pažeidimo procedūrą. Europos Komisija pradėjo teisminį procesą prieš Lenkiją Europos Teisingumo Teisme (ETT) byloje, žinomoje kaip Komisija prieš Lenkiją, o ETT įpareigojo Lenkiją sustabdyti įstatymų, kurie trukdo teismų nepriklausomumui, galiojimą. Lenkija nepaisė šių sprendimų.

Europos Komisija sustabdė projektų finansavimą toms savivaldybėms, kurios neatšaukė minėtų sprendimų. Skiriant lėšas regioniniams projektams turi būti užtikrinta, kad jos neatiteks homofobines rezoliucijas turinčioms teritorijoms.

Dabar šalies žmogaus teisių ombudsmenas Marcin Wiącek nusprendė kovoti su žmogaus teises pažeidžiančiomis rezoliucijomis ir šlubuojančia teisine sistema. Ombudsmeno tarnyba, nors formaliai yra vyriausybės finansuojama institucija, daugelyje šalių yra nepriklausoma ir turi įgaliojimus pradėti tyrimus dėl bet kurios šalies institucijos ar įstaigos padarytų žmogaus teisių pažeidimų.

Lenkijoje, netgi šio pareigūno paskyrimas nebuvo lengvas - PiS blokavo opozicijos remiamą kandidatą 10 mėnesių.

Praėjusią savaitę Marcin Wiącek pateikė skundą prieš vieną iš savivaldybių, kurios 2017 m. „įvedė“ nuo LGBT laisvą zoną. Tuszów Narodowy yra nedidelė gyvenvietė Rzeszów savivaldybėje, žinoma kaip viena pagrindinių stotelių Ukrainos pabėgėlių kelyje.

Vietos valdžia atsisakė atšaukti prieš LGBTQ+ nukreiptą sprendimą. Meras šiuo klausimu pareiškė, kad tai „reikštų stoti į vaivorykštės maro pusę, kuri yra minėta velniška ideologija, ir sutikti sumenkinti jaunų kartų, pradedant nuo darželio auklėtinių, moralę“.

Šalies žmogaus teisių ombudsmenas nusprendė savivaldybę paduoti į teismą. Jo skunde nurodoma, kad rezoliucija prieš LGBT „peržengia viešųjų diskusijų ribas, pažeidžia Konstituciją, tarptautinę teisę ir ES teisę“, taip pat sukuria „LGBT bendruomenės stigmatizaciją ir atskirties atmosferą“.

„Teisiniai ir ideologiniai klausimai, susiję su LGBT žmonėmis, yra viešų diskusijų objektas Lenkijoje. Šiose diskusijose gali dalyvauti vietos bendruomenės, taip pat vietos valdžios padalinių organai“, – sakoma M. Wiącek pranešime. - „Tačiau šios diskusijos negali būti vykdomos tokiomis formomis, kurios neatitinka šiuolaikinių žmogaus teisių apsaugos standartų, ypač pažeidžiant žmogaus orumą ir diskriminuojant“.

M. Wiącekas tvirtina, kad zonų be LGBT temas nėra tik „viešosios nuomonės“ klausimas, bet susijęs su teisinės valstybės įgyvendinimo problema Lenkijoje.

„Šiose rezoliucijose esančios formuluotės veda į stigmatizavimą ir sukuria LGBT asmenų atskirties nuo vietos bendruomenių atmosferą... net pažeminimą..., taip pat turi realių teisinių padarinių, ypač galimybėms įsisavinti ES lėšas“, - rašoma pareiškime.

Praėjusį mėnesį meras Andrzej Głaz surengė renginį vietos valdžios atstovams, kurie nenori atsisveikinti su šiais nutarimais. Jis tvirtina, kad „dabartinis pasaulis, paveiktas LGBT ideologijos, buvo apsėstas šėtono, erotizmo ir sekso“.

„Nesame verti, kad iš mūsų būtų atimtos jokios ES lėšos, nes nieko blogo nepadarėme“, – sakė jis renginyje, kuriame dalyvavo dar 10 savivaldybių atstovų. - „Jei norime kalbėti apie diskriminaciją, reikėtų kalbėti apie mūsų, savivaldybių, o per savivaldybes – mūsų gyventojų diskriminaciją“.

Susitikime dalyvavo fondų ir regioninės politikos viceministrė Małgorzata Jarosińska-Jedynak – būtent jos ministerija, kuri turėtų stebėti, ar ES lėšos nepateks tiems, kurie pažeidžia sąjungos vertybes. Pasak A. Głazo, ji patikino, kad „ieškos gero sprendimo, kuris tenkintų neatsitraukiančius vietos valdžios pareigūnus“.

M. Wiącek nėra pirmasis ombudsmenas, kuris ėmėsi kovos su savivaldybėmis. Jo pirmtakas Adam Bodnar taip pat padavė į teismą Serniki, Istebna, Osiek ir Klwów vietines administracijas. Aukščiausias administracinis teismas nusprendė, kad šias rezoliucijas reikia panaikinti.

Teisėja Małgorzata Masternak-Kubiak savo sprendime nurodė, kad „rezoliucijų socialinis poveikis yra tam tikros gyventojų grupės orumo, garbės, gero vardo ir privataus gyvenimo pažeidimas“, o valstybė turi saugoti ir nepulti marginalizuotų ar pažeidžiamų grupių.