Minėtas asmuo už vėliavos sudeginimą Vilnius Pride eitynių metu įtarimų nesulaukė, tyrimas buvo nutrauktas. Raimondas Šimaitis tuo metu sakė, kad jis surengė performansą „spalvos šildo“ ir neskatino neapykantos. Panašu, su jo teiginiais sutiko ir teisėsauga.

„Šie įvykiai rodo augantį neapykantos lygį ir galimai skatina kitus imtis panašių išpuolių. Ypač kelia nerimą tai, kad tokie veiksmai vykdomi viešai, visuotinai pavojingu būdu, siekiant maksimalaus dėmesio ir poveikio.

Šios tendencijos kelia rimtą susirūpinimą dėl žmogaus teisių apsaugos ir socialinės sanglaudos Lietuvoje, todėl būtina didinti teisėsaugos institucijų gebėjimus veikose atpažinti neapykantos požymius ir taikyti efektyvias teisinio poveikio priemones. Taip pat būtina stiprinti strategines Lietuvos politikos kryptis žmogaus teisių srityje“, - šiandienos vėliavos sudeginimą įvertino Lietuvos Gėjų Lyga.

GayLine.LT redakcija pasidomėjo kaip yra vertinamas pats vaivorykštės vėliavos deginimo faktas kitose šalyse. Pasirodo, jis yra labai skirtingas, bet kartu turi ir panašumų. Net tose šalyse, kurios nenumato baudžiamosios atsakomybės už vėliavos sudeginimą yra vertinamos visos įvykio aplinkybės.

Daug kas priklauso nuo atitinkamos vėliavos tipo, kam ji priklauso, konteksto, kuriame ji išniekinta, veiksmo laiko ir svarbiausia, ar atliekant deginimą vykdomi papildomi veiksmai – pateikiami neapykantą skatinantys komentarai, skatinama agresija, veikimas prieš tam tikrą žmonių grupę.

Europos žmogaus teisių konvencijos dešimtas straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Taigi vėliavos sudeginimas taip pat gali būti traktuojamas kaip nuomonės išraiška. Vis dėlto, esama konkrečių apribojimų.

To paties straipsnio antroji dalis numato, kad valstybė gali imtis tam tikrų „bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti“.

„Priešingai nei teigia kaip kurie „aktyvistai“ asmens nuomonė ir teisė ją reikšti nėra universali. Jei žmogus nori pažeminti kitus, paskatinti neapykantą, paraginti žmones imtis neteisėtų veiksmų – tai jau nebelaikoma nuomone ir tampa konkrečiu nusikaltimu“, - sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas.

Anot jo, svarbus ir kitas aspektas, kuris vertinamas teisėsaugos – ar baudžiamasis persekiojimas buvo „proporcingas“ atsakas į padarytą nusikaltimą.

„Saviraiškos laisvė negali būti naudojamasi tokiu būdu, kuriuo būtų pažeistos kitų žmonių Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės - į „toleranciją, taiką ir nediskriminavimą“. Vis dėlto, pats vėliavos sudeginimas paprastai nevertinamas kaip pažeidimas – svarbiausia kaip pristatomi šio veiksmo motyvai, kas yra sakoma ar daroma sudeginimo metu“, - teigia M. Norbutas. – „Kiekvienas atvejis priklauso nuo konteksto, kuriame tam tikras asmuo veikė, ir tų, kurie mato tai mato, kaip medžiaga yra paskleidžiama viešai“.

Taigi, kol Raimondo Šimaičio ar panašių veikėjų organizuojamose akcijose nebus konkretaus neapykantą ar priešiškumą skatinančio turinio – Lietuvos teisėsauga neturės įrankių tokius įvykius vertinti kaip nusikalstamus. Panašu, kad „menines akcijas“ ir toliau būsime priversti stebėti.