Tyrimai rodo, kad narcizai linkę rinktis partnerius, kurie jais žavisi – tai tarsi būdas patenkinti savo poreikį būti garbinamam. Narcizai dažnai atrodo patrauklūs pirmosiomis pažinties savaitėmis – jų charizma ir pasitikėjimas savimi sukuria stiprų ryšį, seksualinę įtampą. Tačiau vėliau šis žavesys išblėsta – ypač jei išryškėja empatijos stoka ir savanaudiškumas.

Išskiriamos dvi narcicizmo formas – „savęs garbinimo“ ir „varžymosi“. Pirmoji susijusi su patrauklumu ir trumpalaikiais santykiais, antroji – su ilgalaikėmis problemomis, pavyzdžiui, pavydu, kritika ir poreikiu kontroliuoti kitus. Narcizai, siekiantys dėmesio ir pripažinimo, dažnai suvokia partnerystę kaip priemonę padidinti ir patvirtinti savo vertę. Kai jų partneriai nebeatlieka šio vaidmens, narcizai praranda susidomėjimą arba imasi destruktyvaus elgesio – nori sukurti situacijas, kurios vėl grąžintų pirminį santykį su kitu žmogumi.

Daugelis tyrimų patvirtina, kad narcizai rečiau jaučia poreikį įsipareigoti santykiuose. Jie dažnai ieško alternatyvų, linkę flirtuoti ar fantazuoti apie kitus partnerius. Tai kyla iš nuolatinio poreikio būti įvertintiems. Narcizai dažnai suvokia meilę kaip žaidimą, kuriame svarbiausia – išlaikyti valdžią, o ne kurti tarpusavio pasitikėjimą.

Narcicizmas santykiuose veikia kaip dvejopai – dažnai susijęs su milžiniška trauka ir romantika santykių pradžioje ir pakankamai sudėtingais procesais vėliau, kurie kelia konfliktus ir neleidžia mėgautis bendru buvimu kartu. Būtent todėl patariama stengtis ugdyti narcizų empatiją, padėti pamatyti savo poelgių poveikį artimiesiems ir taip padėti kurti tvirtesnius, ilgalaikius santykius.