Lapkričio 6 d. BNS paskelbtame interviu, kurį publikavo LRT, G. Nausėda teigė, kad Seimas turėtų leisti žmonėms pareikšti nuomonę dėl šeimos sampratos. Paklaustas, ar palaikytų iniciatorių siūlomą Konstitucijos pakeitimą, prezidentas atsakė trumpai: „Manau, kad taip.“

Konstituciją traktuoja pagal save

Referendumo iniciatyva susijusi su Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimu. Šiuo metu jame nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Taip pat nurodoma, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Siūlomu referendumo klausimu gyventojų būtų klausiama, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Rinkėjai turėtų pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų – „Taip“ arba „Ne“. Taigi, siekiama organizuoti balsavimą dėl teisės įvairioms šeimoms būti šeima. "Už borto" siūlomame apibrėžime liktų seneliai, tetos ir dėdės auginantys vaikus, taip pat LGBTQ+ šeimos.

G. Nausėda tikino, kad jam dabartinė Konstitucijos formuluotė yra aiški, tačiau sunkiai suprantamos teisininkų interpretacijos. „Aš ją skaitau taip, kaip skaitau, ir man ji atrodo aiški. Bet kuomet prasideda jos interpretacijos, ji tampa visiškai nebeaiški“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat klausė, kodėl politikai bijo leisti visuomenei išreikšti savo nuomonę: „Aš, tiesą sakant, kartais nesuprantu, kodėl taip bijoma žmonių nuomonės“. Pagal šiuo metu Seime svarstomą projektą, referendumas būtų patariamasis, taigi jo rezultatas savaime neįpareigotų valdžios institucijų pakeisti Konstituciją. Iniciatoriai siūlo balsavimą surengti kartu su savivaldos rinkimais 2027 metų kovą. Vis dėlto tokio referendumo politinė reikšmė būtų didelė – jis galėtų tapti pagrindu naujam spaudimui keisti šeimos sampratą valstybės pagrindiniame įstatyme.

Šeima nėra vien santuoka

Prezidento argumentuose trūksta vienos itin svarbios aplinkybės: Lietuvos Konstitucinis Teismas šeimos sampratą jau yra išaiškinęs plačiau, nei ją pristato G. Nausėda. 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir savanorišku apsisprendimu prisiimti teises bei pareigas. Esminę reikšmę turi santykių turinys, o ne jų išraiškos forma.

Dar aiškiau tai pasakyta 2019 m. sausio 11 d. nutarime. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu ir kad pagal Konstituciją turi būti saugomos bei ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą.

Tai reiškia, kad šeimos apsauga negali būti automatiškai siejama tik su vyro ir moters santuoka. Konstitucijos nuostatos saugo ir kitokiais pagrindais susiklosčiusius šeimos santykius.

Todėl prezidento palaikomas pasiūlymas nėra vien nekaltas siekis išsiaiškinti visuomenės nuomonę. Konstitucijoje įrašius, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš konkrečiai išvardytų pagrindų, būtų sukurtas teisinis ir politinis pagrindas ginčyti platesnį šeimos sampratos aiškinimą, kurį jau yra pateikęs Konstitucinis Teismas. 

Šluostosi kojas į Konstituciją

Tai nėra pirmas kartas, kai G. Nausėdos pasisakymai dėl šeimos sampratos sulaukia LGBTQ+ bendruomenės kritikos. Per pastaruosius kelerius metus prezidentas ne kartą viešai išsakė poziciją, kurią žmogaus teisių gynėjai vertina kaip nepalankią tos pačios lyties porų lygybei.

"Prezidentas pamina tiek savo priesaiką, kuri įpareigoja gerbti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus. Jam nerūpi siekis visus vienyti. Jis prisideda prie tų, kurie skaldo visuomenę. Akivaizdu, kad šluostomasi kojas į Konstituciją", - sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas.

2023 m. rugsėjį, komentuodamas civilinės sąjungos įstatymo projektą, prezidentas kalbėjo apie būtinybę išsaugoti Konstitucijos 38 straipsnio „turinį ir dvasią“. Jis taip pat sakė, kad Konstitucijos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“.

G. Nausėda tuomet nurodė, kad jam priimtinesnis būtų artimo ryšio institutas, o ne civilinė sąjunga. Ši pozicija sukėlė klausimų, ar prezidentas iš tiesų palaiko lygiavertį tos pačios lyties porų santykių teisinį pripažinimą, ar siūlo joms atskirą, mažesnės apimties teisinį statusą.

Tų pačių metų birželį, skaitydamas metinį pranešimą, prezidentas kalbėjo apie būtinybę Lietuvai tapti šeimoms draugiškiausia Europos Sąjungos valstybe. Tačiau LGBTQ+ teisių gynėjai atkreipė dėmesį į prieštaravimą tarp tokių pareiškimų ir prezidento pozicijos dėl tos pačios lyties porų bei jų auginamų vaikų teisinio pripažinimo.

„GayLine.LT“ redaktorius Martynas Norbutas tuomet klausė, ką prezidentas konkrečiai padarė, kad Lietuvoje būtų apsaugotos visos šeimos. Kritika buvo grindžiama tuo, kad tos pačios lyties porų auginamų vaikų teisinė padėtis lieka pažeidžiama, o vienas iš kartu vaiką auginančių suaugusiųjų gali neturėti teisinio ryšio su juo.

2024 m. balandį, kalbėdamas apie civilinės sąjungos įstatymo iniciatyvą, G. Nausėda pareiškė, kad Laisvės partija siekė apibrėžti tos pačios lyties porų santykius „praktiškai kaip šeimą“. „Žinių radijo“ laidoje jis teigė, kad tokie bandymai susidūrė su pasipriešinimu Seime.

„GayLine.LT“ šį pasisakymą įvertino kaip dar vieną ženklą, kad prezidentas tos pačios lyties porų nelaiko šeimomis, nors Konstitucinis Teismas jau buvo išaiškinęs platesnę, lyties požiūriu neutralią šeimos sampratą. Šie trys atvejai nėra išsamus visų prezidento pasisakymų LGBTQ+ teisių klausimais sąrašas, tačiau jie leidžia matyti nuoseklią jo viešai reiškiamą poziciją dėl šeimos apibrėžimo ir tos pačios lyties porų santykių teisinio pripažinimo.

Referendumas – ne tik apie žodžius Konstitucijoje

G. Nausėda pabrėžia, kad referendumas būtų patariamasis, tačiau pats siūlomas klausimas turi konkrečią politinę kryptį. Juo siekiama Konstitucijoje įrašyti, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.

Toks pakeitimas galėtų sustiprinti diskriminacinį požiūrį į šeimas, kurios neatitinka šio apibrėžimo, ir tapti papildomu argumentu prieš jų teisinį pripažinimą. Ypač pažeidžiamoje padėtyje atsidurtų tos pačios lyties poros ir jų auginami vaikai, kuriems ir dabar trūksta visaverčio teisinio saugumo.

Svarbu ir tai, kad šeimos sampratos klausimas nėra vien daugumos balsavimo reikalas. Konstitucinė demokratija grindžiama ne tik daugumos valia, bet ir mažumų teisių apsauga. Žmonių teisės neturėtų priklausyti nuo to, ar tam tikra visuomenės grupė yra pakankamai populiari, kad jos santykiai būtų pripažinti.

Prezidentas klausia, kodėl bijoma žmonių nuomonės. Tačiau ne mažiau svarbu paklausti, ar valstybės vadovas pasirengęs ginti visų Lietuvos žmonių šeimas, taip pat ir tas, kurių santykiai neatitinka jo asmeninių įsitikinimų.

Konstitucija nėra vien daugumos pageidavimų dokumentas. Ji turi saugoti kiekvieną žmogų ir užtikrinti, kad jo teisės nebūtų priklausomos nuo politinių nuotaikų ar referendumo kampanijų.