Spalio 26 dieną Kolumbijos universiteto visuomenės sveikatos mokykla pristatė tyrimą, kurį kartu atliko ir Bostono universiteto mokslininkai. Analizuoti 17 942 LGBTQ+ studentų nuo 18 iki 24 metų atsakymai. Jie mokėsi 119 aukštųjų mokyklų 34 JAV valstijose ir dalyvavo 2024–2025 metų „Healthy Minds Study“ apklausoje.

Kas dešimtas apklaustas LGBTQ+ studentas nurodė per pastaruosius metus patyręs diskriminaciją universitete. Mokslininkai tyrė, kaip tokia patirtis susijusi su depresijos, nerimo, minčių apie savižudybę požymiais ir naudojimusi sveikatos priežiūros paslaugomis.

Studentai, pranešę apie diskriminaciją universitete, turėjo 84 proc. didesnę santykinę tikimybę atitikti depresijos vertinimo kriterijus, 87 proc. didesnę – nerimo kriterijus ir 78 proc. didesnę – nurodyti mintis apie savižudybę.

Kai pagalba tampa dar viena kliūtimi

Ypač nerimą keliantį ryšį mokslininkai nustatė tarp atsisakymo suteikti sveikatos priežiūros paslaugas ir minčių apie savižudybę. Tokios patirties turėjusių LGBTQ+ studentų grupėje santykinė tikimybė nurodyti savižudiškas mintis buvo daugiau kaip 200 proc. didesnė.

Tyrimo bendraautorė, Kolumbijos universiteto epidemiologijos docentė Sarah McKetta pabrėžė, kad diskriminacijos mažinimas yra būtina studentų gerovės sąlyga. Jos teigimu, vien gydymo paslaugų pasiūlyti nepakanka, jei jaunas žmogus baiminasi būti pažemintas ar atstumtas pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Apklausos rezultatai rodo, kad reikalingos pagalbos vengė beveik 5 proc. lesbietėmis, gėjais, biseksualiais ar kitų neheteroseksualių tapatybių žmonėmis save įvardijusių studentų ir 13 proc. translyčių bei nedvinarės tapatybės studentų.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad translyčiai ir nedvinarės tapatybės studentai daugiau nei du kartus dažniau už kitus LGBTQ+ respondentus nurodė, jog jiems buvo atsisakyta suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Nerimas nėra vien asmeninė problema

Daugiau nei pusė visų apklaustųjų atitiko depresijos vertinimo kriterijus. Beveik kas penktas lesbietėmis, gėjais, biseksualiais ar kitų neheteroseksualių tapatybių žmonėmis save įvardijęs studentas ir daugiau nei kas ketvirtas translytis ar nedvinarės tapatybės studentas nurodė per pastaruosius metus galvojęs apie savižudybę.

Tokie duomenys gali šokiruoti, bet juos būtina aiškinti atsakingai. Tyrimas atskleidžia sąsajas, o ne tiesioginį priežasties ir pasekmės įrodymą. Negalima iš jo vieno nustatyti, kad kiekvieną psichikos sveikatos sunkumą sukėlė diskriminacija. Vis dėlto ryšys kartojosi skirtingose studentų grupėse ir skirtingų diskriminacijos patirčių atvejais.

Ką siūlo mokslininkai?

Sarah McKetta ragina universitetus įtraukti kovą su diskriminacija į savižudybių prevencijos programas. Ji taip pat pabrėžia sveikatos priežiūros specialistų mokymo svarbą: gydytojas ar konsultantas turi gebėti kalbėtis su LGBTQ+ žmogumi nevertindamas jo tapatybės kaip problemos.

Daugiau nei pusė apklaustųjų buvo kreipęsi dėl psichologinio konsultavimo. Tai rodo, kad dalis studentų aktyviai ieško pagalbos. Kartu tai reiškia, kad konsultavimo paslaugos gali tapti svarbia vieta pastebėti sunkumus ir nukreipti žmogų ten, kur jam padės.

Tyrimo autoriai primena, kad ankstyvoji pilnametystė yra svarbus laikotarpis, kai jauni žmonės pereina nuo vaikų sveikatos priežiūros prie suaugusiųjų sistemos, keičia gyvenamąją vietą, studijuoja ir kuria naujus santykius. Jei būtent šiuo metu medicinos pagalba tampa nesaugi, pasekmės gali būti ilgalaikės.