lgbt

„Sėdžiu, tyliu, bet labai intensyviai klausau, kas aplinkui vyksta“, – frazę, pasakytą vieno LGBTQ+ žmogaus, cituoja Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė. Anot jos, šis sakinys gerai apibūdina, ką patiria dalis LGBTQ+ bendruomenės Lietuvoje.

Ilgą laiką seksas buvo tyrinėjamas tik kaip biologinis reiškinys – susijęs su reprodukcija. Tačiau šiuolaikinė seksologija rodo, kad seksualumas yra kur kas daugiau: tai malonumas, santykių kūrimas ir žmogaus tapatybės dalis.

Patyčios – viena skaudžiausių LGBTQ+ jaunuolių patirčių mokykloje. Tyrimai rodo, kad šie paaugliai patiria daugiau diskriminacijos nei jų heteroseksualūs bendraamžiai, o tai tiesiogiai veikia psichinę sveikatą, mokymosi motyvaciją ir pasitikėjimą savimi. Tačiau mokslininkai siūlo veiksmingų būdų, kaip jaunimas gali sustiprinti savo atsparumą ir jaustis saugesnis.

Daugelis žmonių nenori nieko įžeisti. Vis dėlto kai kurie komentarai, ypač sakomi „gerais norais“ vedini, LGBTQ+ žmonėms gali skambėti žeidžiančiai, menkinančiai ar tiesiog priversti jaustis nepatogiai. Dažnai problema slypi ne bloguose ketinimuose, o nežinojime. GayLine.LT pateikia trys konkrečius pavyzdžius, kurie heteroseksualiems žmonėms gali atrodyti nekalti, tačiau LGBTQ+ žmonėms dažnai sukelia nemalonius jausmus.

Artėjant rinkimams Lietuvoje vėl naudojamas kelis kartus pasiteisinęs neapykantos telkimo metodas – surasti patogų priešą, jį garsiai pulti ir taip mobilizuoti dalį rinkėjų. Kai trūksta idėjų kaip paskatinti ekonomikos augimą, užtikrinti švietimo prieinamumą visiems, tinkamą sveikatos apsaugą ar nacionalinį saugumą, kai nėra realių sprendimų kasdienėms žmonių problemoms, ištraukiama sena tema – LGBTQ+ žmonės.

LRT forumo laidoje dalyvavusi „valstiečių“ Seimo narė ir vėl sužibėjo savo „išmintimi“. Diskutuojant dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo ji pareiškė, kad negalima leisti juo pasinaudoti vienišoms moterims dėl gėjų. Neva jie gali skųstis dėl diskriminacijos. Į tai netruko sureaguoti Tomas Vytautas Raskevičius, kuriam net keiksmažodis išsprūdo.

Ilgą laiką viešojoje erdvėje vyravo gana siauras gėjaus grožio standartas – lieknas, jaunas, sportiškas, be kūno plaukų ir dažnai atitinkantis mados industrijos primestą estetiką. Toks įvaizdis dominavo filmuose, reklamose, pažinčių platformose. Tačiau meškiukų kultūros atsiradimas ir išpopuliarėjimas šį požiūrį iš esmės pakeitė.

Nors LGBTQ bendruomenė dažnai pristatoma kaip įvairi ir vieninga, realybėje skirtingų grupių matomumas joje nėra vienodas. Viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, kultūroje ir net pačios bendruomenės renginiuose lesbietės neretai lieka paraštėse. Jų istorijos girdimos rečiau, jų problemos aptariamos mažiau, o reprezentacija dažnai būna fragmentiška. Kodėl taip nutiko?

Rusijoje LGBTQ+ žmonių persekiojimas įsibėgėja. Pastaruoju metu nusitaikyta į žmogaus teises ginančias organizacijas. Sankt Peterburgo teismas paskelbė „Rusijos LGBT tinklą“ ekstremistine organizacija ir uždraudė jo veiklą šalyje. Tai dar vienas žingsnis platesnėje Kremliaus kampanijoje prieš LGBTQ+ bendruomenę bei nepriklausomą pilietinę visuomenę.

2026 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks Tarptautinės dienos prieš bifobiją, homofobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjimui skirtas renginys „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“. Kiekvienas gali tapti šio renginio dalimi. Kviečiame REGISTRUOTIS.

Nyderlanduose fiksuojamas nerimą keliantis LGBTQ+ bendruomenės diskriminacijos ir smurto prieš ją augimas. Naujausi duomenys rodo, kad nuo 2022 metų pranešimų apie diskriminaciją ir išpuolius prieš LGBTQIA+ žmones padaugėjo net 81 procentu.

Naujas mokslinis tyrimas atskleidė nerimą keliančią realybę Europoje: beveik trečdalis LGBTQ+ žmonių nurodė patyrę vadinamąsias „konversijos terapijos“ praktikas – bandymus pakeisti arba slopinti jų seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Dar daugiau – Lietuva atsidūrė tarp šalių, kuriose tokių patirčių mastas vienas didžiausių.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė reikšmingą sprendimą byloje prieš Vengriją. Skelbiama, kad jos priimtas, taip vadinamasis „anti-LGBT propagandos“ įstatymas, pažeidžia Europos Sąjungos teisę ir kertinius bendrijos principus. Tai vienas svarbiausių pastarųjų metų sprendimų, susijusių su LGBTQ+ teisėmis Europoje.

Lietuvoje svarstoma iniciatyva surengti referendumą dėl šeimos sampratos keitimo Konstitucijoje sulaukė dėmesio ir Briuselyje. Europos Parlamento LGBTIQ+ tarpparlamentinė grupė oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen bei lygybės komisarei Hadja Lahbib, ragindama skubiai įvertinti situaciją Lietuvoje.

Popmuzikos karalienė Madonna vėl žengia į šokių aikštelę. Atlikėja oficialiai pristatė naujo albumo viršelį ir paskelbė ilgai laukto projekto „Confessions II“ išleidimo datą. Tai – tiesioginis jos legendinio 2005 metų albumo „Confessions on a Dance Floor“ tęsinys, kurio gerbėjai laukė beveik du dešimtmečius

Pastaraisiais metais LGBTQ+ auditorija išgyvena savotišką televizijos renesansą. Žiūrovai sulaukė tokių serialų kaip "Heartstopper", "Interview with the Vampire" ir daugybės kitų projektų, kuriuose queer personažai pagaliau nebėra vien antraplaniai veikėjai. Meilės istorijos, savęs paieškos, jaunystės drama, pirmieji santykiai – visa tai pamažu tapo matoma plačiai publikai. Bet kaip yra su vyresnio amžiaus gėjais? Ar ekranai skirti tik jaunimui?

Jungtinių Tautų ekspertai sako, kad neseniai Baltarusijoje priimto teisės akto, numatančio bausmes už tos pačios lyties asmenų santykių "propagandą" ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą translyčiams asmenims yra "pavojinga eskalacija". Anot ekspertų, taip plečiamas represijų ratas.

Chantis Parks yra Niujorke gyvenantis renginių fotografas, gėjus. Jo darbuose daugiausia matome LGBTQ+ žmones. Fotografo atidus žvilgsnis detalėms ir gebėjimas užfiksuoti įvykius supančią energiją pelnė jam platų pripažinimą.

2026 m. birželio 2–6 dienomis į Vilnių sugrįžta vienas ryškiausių žmogaus teisių renginių Lietuvoje – „Lithuanian Pride“ 2026. Didžiausias ir matomiausias LGBT bendruomenei bei jos sąjungininkams skirtas festivalis kasmet suburia šimtus tūkstančių žmonių, siekiančių lygybės ir pagarbos žmogaus teisėmis. Tai – ne tik šventė, bet ir aiški žinutė, kad LGBT žmonės yra neatsiejama visuomenės dalis, turinti teisę būti matoma, girdima ir saugia.

Kaskart artėjant rinkimams daugelyje šalių galima pastebėti pasikartojantį reiškinį – dalis politikų staiga atranda „grėsmę tradicinėms vertybėms“, pradeda kalbėti apie tariamą LGBTQ+ įtaką vaikams, šeimai ar valstybei ir viešąją erdvę užpildo visuomenę skaldančiais pareiškimais. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nuoširdus ideologinis ginčas, dažnai už jo slypi kur kas paprastesnis motyvas – politiniai išskaičiavimai.