Nuotr. Na Ya iš pexels.com

Prieš kelias dienas Socialinės politikos ir veteranų teisių komitetas pritarė įstatymo projektui Nr. 9103. Už balsavo 5 parlamento nariai, 3 parlamentarai balsavime nedalyvavo, nors ir buvo pačiame posėdyje. Viktor Pylypenko, karys ir LGBTQ+ aktyvistas, skelbia, kad tarp nebalsavusių buvo ir Jūlija Timošenko. Tiesa, džiaugiamasi, kad ji nedėjo pastangų šio klausimo blokuoti.

Neseniai buvo pranešta, kad šios politikės partijos atstovas, Andriy Anatoliyovych Kozhemiakin, nepaisant konservatyvių ir krikščioniškų pažiūrų - išreiškė palaikymą tos pačios lyties asmenų civilinei partnerystei.

„Viską, ko mūsų priešas nekenčia... Aš palaikysiu“, – sakė A. Kozhemiakin. - „Jei to niekada nebus Rusijoje, tai turėtų egzistuoti ir būti palaikoma čia. Mes turime parodyti jiems ir signalizuoti, kad esame kitokie. Šis įstatymas yra tarsi šypsena siunčiama Europai ir vidurinis pirštas Rusijai. Taigi aš tai palaikau“.

Ši reakcija buvo nelaukta ir netikėta. Inna Sovsun, parlamentarė, parengusi įstatymo projektą teigė, kad tai buvo „netikėčiausias dalykas mano politinėje karjeroje“.

Už įstatymą parlamentus balsuoti aktyviai ragina LGBTQ+ karius Ukrainoje ginančios organizacijos ir neformalios grupės.  „Mes turime priimti šį įstatymą karo metu, kad mūsų kariai mūšio lauke jaustųsi labiau pasitikintys“, – sakė Maksym Potapovych iš LGBTQ+ grupės kariuomenė. - „Bet taip pat, kad grįžę į civilinį gyvenimą jie žinotų, kad kol jie kovojo už mus apkasuose, mes kovojome [už juos] čia“.

Birželio 1 d. Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre paskelbė sprendimą, kuriuo nurodė, jog Ukraina pažeidė gėjų poros teises atsisakydama įteisinti jų santykius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Ukraina, skirtingai traktuodama heteroseksualias ir gėjų poras, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją. Taip pat nurodė, kad šalis turi užtikrinti vienodą teisinę apsaugą tos pačios lyties poroms.

Sprendimas priimtas po to, kai Andriy Maymulakhin ir Andriy Markiv, kurie kartu gyvena beveik 15 metų, kreipėsi į teismą. 2014 m. jie prašė savivaldybės valdžios institucijos leisti susituokti, bet prašymas buvo atmestas, nes pagal Ukrainos Konstituciją santuoka galima tik tarp vieno vyro ir vienos moters.

Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Andriy Markiv prisijungė prie Ukrainos nacionalinės gvardijos ginti savo šalį. Kadangi jis žmonos neturėjo, jam buvo pranešta, kad jo mirties atveju apie įvykį bus pranešta jo mamai, o ne jo sugyventiniui. Tai dar labiau paskatino vaikinus tęsti kovą teismuose.

Tikėtina, kad šis Žmogaus Teisių Teismo sprendimas taip pat turės įtakos partnerystės įteisinimo sėkmei Ukrainos parlamente.

Prieš mažiau nei mėnesį 15 šalių ambasados Ukrainoje taip pat paragino politikus kuo greičiau priimti reikiamus sprendimus. Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Kanados, Nyderlandų, Danijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Šveicarijos, Austrijos, Izraelio, Graikijos ir ES delegacijos ir konsulatai paskelbė bendrą pareiškimą.

„Pripažįstame, kad Rusijos invazija ir agresyvus karas prieš Ukrainą rimtai paveikė LGBTQI+ bendruomenę Ukrainoje. LGBTQI+ asmenys aktyviai prisideda prie šalies karinių pajėgų, o drąsūs LGBTQI+ bendruomenių kariai kovoja fronto linijose. Mus giliai sujaudino daugybė Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnaujančių LGBTQI+ žmonių istorijos, tačiau reikia daugiau nuveikti, kad kiekvienas asmuo būtų apsaugotas nuo diskriminacijos.

Raginame Ukrainos vyriausybę numatyti teisinį būdą civilinei partnerystei pripažinti. Itin svarbu, kad LGBTQI+ karių partneriai, kurie buvo sužeisti ar žuvo kovose, turėtų teisę lankytis ligoninėje, priimti sveikatos priežiūros ar sprendimus dėl laidojimo, arba gauti valstybės kompensaciją“, – teigiama pranešime.