„Smurtas buvo toks, kurio aš net negalėjau įsivaizduoti“, –  BBC duotame interviu sako Manoj. – „Maniau, kad ir kokia būtų mano tiesa, mane priims, juk tai buvo mano šeima. Tačiau tėvai buvo pasirengę mane nužudyti, kad apgintų savo garbę“.

Manoj pasakoja, kad buvo išmestas iš kaimo mokyklos ir priverstinai turėjo vesti vyrą, kuris buvo du kartus už jį jaunesnis.

„Aš net galvojau atimti sau gyvybę, bet mano mergina mane palaikė. Tai, kad esu gyvas ir dabar esame kartu, yra tik todėl, kad ji nepasidavė dėl manęs“, - sako jis.

Dabar 22-ejų Manoj ir jo draugė Rashmi nekantriai laukia Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio dėl jų peticijos, kurioje prašoma įteisinti jų santuoką. Pora slapstosi viename iš Indijos didmiesčių.

Indija 2018 metais dekriminalizavo gėjų seksą, tačiau tos pačios lyties asmenų santuokos vis dar nepripažįstamos. Aukščiausiasis Teismas šiais metais išnagrinėjo 21 prašymą įteisinti tokias santuokas ir netrukus tikimasi sprendimo.

„Teisinis mūsų santykių pripažinimas yra vienintelė išeitis iš baimės kupino gyvenimo“, – sako Manoj.

2014 metais Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad translyčiai asmenys turi būti pripažinti trečiąja lytimi. Po penkerių metų Indija priėmė įstatymą, draudžiantį diskriminaciją prieš trans žmones švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros srityse ir kriminalizuojantį prieš juos nukreiptus nusikaltimus, įskaitant fizinę, seksualinę, emocinę ir ekonominę prievartą.

Vis dėlto, smurtas šeimose vis dar yra iššūkis.

Praėjus keliems mėnesiams po priverstinės santuokos, Manoj vėl bandė gyventi su Rashmi, tačiau jį susekė jo „sutuoktinis“, kuris grasino juos abu seksualiai užpulti. Jie pabėgo į artimiausią geležinkelio stotį ir įsėdo į pirmąjį išvykstantį traukinį. Bet netrukus juos surado jo šeima ir parvežė namo, vėl sumušė.

„Jis buvo verčiamas pasirašyti „savižudybės laišką“, kuriame dėl jo mirties kaltinama aš“, – pasakoja Rashmi.

Tik po to, kai Rashmi susisiekė su LGBT feminisčių grupe ir vietos policijos moterų skyriumi, jiems pavyko gauti apsaugą ir pabėgti iš Manoj šeimos namų. Jie persikėlė į vyriausybės išlaikomą transseksualių žmonių prieglaudą, tačiau turėjo greitai išsikraustyti, nes Rashmi nėra translytis asmuo.

Dabar pora saugiai gyvena dideliame mieste ir nekantriai laukia Aukščiausiojo teismo sprendimo.