M. Norbutas: Kodėl tezė, kad „du gėjai yra šeima“, nėra nuomonė?
Viešojoje erdvėje vis dar dažnai girdime frazę: „Aš gerbiu tavo nuomonę, bet nesutinku, kad du gėjai vyrai yra šeima.“ Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip mandagus kompromisas – tarsi būtų galima išsaugoti tarpusavio pagarbą. Tačiau iš tiesų tai nėra nuomonė. Tai yra žmogaus teisių klausimas. O žmogaus teisės – nėra diskusijų objektas.
Žmogaus teisės nėra nuomonė
Visi žmonės gimsta lygūs – taip skelbia ne tik tarptautinės deklaracijos, bet ir Lietuvos Konstitucija. Šeimos teisė priklauso kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo to, ką jis myli. Teisė mylėti, gyventi kartu, kurti bendrą ūkį, auginti vaikus ir turėti valstybės apsaugą nėra privilegija, o prigimtinė teisė.
Tad sakyti, kad „du gėjai vyrai nėra šeima“, reiškia ne pareikšti nuomonę, o paneigti žmonių lygiateisiškumą. Tai lyg pasakyti, kad vienų žmonių šeima verta apsaugos, o kitų – ne.
Šeimos esmė ta pati
Dviejų gėjų vyrų ar lesbiečių šeima iš esmės niekuo nesiskiria nuo heteroseksualios poros šeimos. Jie kartu leidžia laiką, planuoja atostogas, perka baldus, ginčijasi dėl buities smulkmenų, sveikina tėvus su gimtadieniais, rūpinasi augintiniais ar vaikais. Vienintelis skirtumas – kad juos jungia tos pačios lyties meilė. Visa kita – tokia pati kasdienybė, tokie pat jausmai, tokios pačios pareigos ir tokia pati atsakomybė.
Skirtumus nuo kitų šeimų kuria ne šios šeimos nariai - o aplinkiniai, kurie homoseksualių žmonių santykius redukuoja iki lovos reikalų ir pagal juos sprendžia kas galima, o kas ne. Siekiama parodyti, kad du tos pačios lyties žmonės negali jausti, mylėti ir kurti tvarias šeimas. Neva viskas prasideda ir baigiasi tik seksu.
Kur dingsta pagarba?
Dažnai sakoma: „Aš gerbiu tave kaip žmogų, bet manau, kad šeima – tik vyras ir moteris.“ Tačiau ar tai tikrai pagarba? Įsivaizduokime kitą situaciją: heteroseksualiai porai pasakytume – „Aš gerbiu jus, bet nesutinku, kad jūs esate šeima.“ Skamba absurdiškai, tiesa?
Tikroji pagarba reiškia pripažinti kitą žmogų tokiu, koks jis yra, ir jo gyvenimą tokį, koks jis yra. Jei „pagarba“ reiškia teisių ribojimą ar šeimos nepripažinimą – tai jau ne pagarba, o diskriminacija.
Valstybės vaidmuo formuojant nuomonę
Valstybė neturi teisės vertinti, kuri meilė „teisinga“, o kuri – ne. Jos pareiga yra užtikrinti vienodą apsaugą visoms šeimoms. Nesvarbu, ar šeimą sudaro vyras ir moteris, du vyrai, dvi moterys ar vienas iš tėvų su vaikais.
Kai valstybė atsisako pripažinti tos pačios lyties porų šeimas, ji siunčia aiškią žinutę: jūs nesate lygūs. O tai reiškia, kad jūsų gyvenimas yra menkesnis, jūsų meilė mažiau verta, jūsų saugumas nėra prioritetas. Toks požiūris turi įtakos visuomenės nuostatoms, nes pateisina diskriminaciją.
Šeima – tai meilė, rūpestis, bendras gyvenimas ir įsipareigojimas vienas kitam. Du gėjai vyrai yra šeima. Dvi moterys, kurios myli viena kitą, yra šeima. Tai faktas, o ne nuomonė. Šis faktas įtvirtintas ir mūsų Konstitucijoje, kurią kai kurie politikai sąmoningai neigia.
Tikra pagarba prasideda tada, kai priimame šį faktą be išlygų. Kai nustojame sakyti „bet“. Nes meilė yra universali, o žmogaus teisės – neliečiamos.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
