Savo įrašą režisierius pradeda prisimindamas Berlyne žuvusią Lenkijos pilietę, kuri į LGBTQ+ eitynes buvo atvykusi kartu su dukra. Pasak jo, ši tragedija iškelia klausimus ne tik apie saugumą, bet ir apie demokratijos bei žmogaus teisių ateitį Europoje.

R. Zabarauskas atkreipia dėmesį, kad po išpuolio daugelis LGBTQ+ aktyvistų viešai pasigedo Lietuvos politinių lyderių solidarumo. Jis mini Laurą Gintalaitę, Joną Valaitį, Martyną Norbutą, Artūrą Rudomanskį ir kitus visuomenininkus, kurie ragino Lietuvos valdžią aiškiai pasmerkti teroristinę ataką. Pasak režisieriaus, išpuolis Berlyne buvo nukreiptas ne tik prieš LGBTQ+ bendruomenę, bet ir prieš pamatines demokratines vertybes.

„Islamistinis teroro išpuolis – išskirtinės reikšmės, nes kėsinasi į mūsų laisvę“, – rašo jis. Ne mažiau nei pats nusikaltimas jį sukrėtė ir reakcijos socialiniuose tinkluose. R. Zabarauskas pastebi, kad po žiniasklaidos publikacijomis pasipylė žiaurūs komentarai, kuriuose buvo tyčiojamasi iš aukų ir net reiškiama parama užpuolikui.

Jis primena GayLine.LT paskelbtą pirminę analizę, kurioje nustatyta, kad didelė dalis tokių komentarų galėjo būti parašyti netikrų paskyrų. „Glumino interneto komentatorių žiaurumas, nors pasirodo, jog šimtai paskyrų – netikros“, – pažymi režisierius.

Susijęs straipsnis - Lietuvoje veikia šimtai netikrų paskyrų. Berlyne įvykdytas nusikaltimas atskleidė tiesą

Anot jo, tokia atmosfera ypač skaudžiai veikia jaunus LGBTQ+ žmones Lietuvoje. „Man skauda širdį dėl to, kaip šiandien turi jaustis homoseksualūs, biseksualūs ar trans paaugliai Lietuvoje, o ir suaugę žmonės. Kokią ateitį savo šalyje galime matyti? Kaip išlikti Lietuvos patriotais?“ – klausia jis.

Tačiau savo įraše R. Zabarauskas kritikuoja ne tik visuomenę ar politikus. Jis pripažįsta, kad nepatogių klausimų tenka kelti ir pačiai LGBTQ+ bendruomenei bei ją palaikantiems žmonėms.

Režisieriaus nuomone, dalis aktyvistų pernelyg susitelkia į finansavimo paieškas ar tarptautinę politiką, vietoje nuoseklaus darbo Lietuvoje. Kritikos sulaukia ir vieši žmonės, kurie, jo manymu, vengia atvirai kalbėti apie savo seksualinę orientaciją dėl asmeninės naudos, taip pat politikai, stokojantys savikritikos, bei nuomonės formuotojai, kurie deklaruoja palaikantys LGBTQ+ lygiateisiškumą, tačiau kartu normalizuoja bendruomenę žeminančią kalbą.

Jis taip pat apgailestauja, kad Lietuvos žiniasklaida, kultūros bendruomenė ir vidurinioji klasė ne visada randa valios susitelkti ginant žmogaus teises. Vis dėlto, nepaisant kritikos, pagrindinė įrašo žinutė yra ne pesimizmas, o kvietimas neprarasti vilties. R. Zabarauskas primena, kad prieš penkiolika metų situacija Lietuvoje buvo visiškai kitokia. Kai 2011 metais jis viešai atsiskleidė kaip homoseksualus vyras, atvirai apie savo seksualinę orientaciją kalbančių žmonių Lietuvoje buvo vos keletas. Per šį laiką, anot jo, LGBTQ+ bendruomenė tapo gerokai labiau matoma, sustiprėjo ir įgijo daugiau sąjungininkų. Tačiau režisierius nesutinka su dažnai kartojamu teiginiu, kad „su laiku bus geriau“.

Jo įsitikinimu, šiandien bendruomenė susiduria su visiškai naujomis grėsmėmis – koordinuotomis dezinformacijos kampanijomis, dirbtinio intelekto kuriamu melagingu turiniu, socialinių tinklų algoritmais, skatinančiais visuomenės susipriešinimą, bei augančia radikalių politinių jėgų įtaka.

„Su laiku mes susidūrėme su naujais iššūkiais ir turime siekti emancipacijos, kovodami jau ir su rusiškais troliais, dirbtinio intelekto „užpumpuota“ dezinformacija, poliarizuojančiais socialiniais tinklais ir augančia radikalia dešine“, – rašo jis. Pasak R. Zabarausko, net Vakarų šalys, turinčios ilgesnę LGBTQ+ teisių istoriją, šiandien neturi aiškaus atsakymo, kaip kovoti su šiomis naujomis grėsmėmis. Todėl Lietuvai teks ieškoti savų sprendimų.

Žinutės pabaigoje režisierius kviečia nepasiduoti nusivylimui ir toliau kurti pokyčius čia, Lietuvoje. „Turėsim to išmokti patys, ir gal net rasdami išmintingesnius sprendimus, nei šiandien gali pasiūlyti kas nors Vakaruose. Tik tam reikia troškimo – likti Lietuvoje ir veikti dėl pokyčių“, – savo komentarą baigia R. Zabarauskas.