Apsvaiginimas vaistais vykdomas be žmogaus sutikimo, dažnai juos įmaišant į alkoholinius gėrimus. Tai daroma siekiant auką apiplėšti, dėl noro pasityčioti ar siekiant išprievartauti.

„Ladbible Group“ ir „Stamp Out Spiking“ apklausė 2 063 žmonės, kurių amžius yra nuo 16 iki 24 metų, praneša PinkNews. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad apsvaiginimą patyrė arba matė kaip buvo apsvaigintas kitas asmuo net 51 proc. moterų, bei 69 proc. LGBTQ+ žmonių.

„Stamp Out Spiking“ ambasadorius Stephenas Hartas 2006 m. buvo išžagintas ir dėl to užsikrėtė ŽIV. Dabar jis aktyviai dirba, kad informuotų apie kylančias grėsmes visuomenę.

Stephenas su draugu lankėsi bare. Po kiek laiko draugui netikėtai teko išeiti, o vaikinas nusprendė pasilikti kiek ilgėliau ir išgerti dar du gėrimus.

„Praėjus vos kelioms minutėms, man pradėjo svaigti galva, pykino, buto tai karšta, tai šalta. Negalėjau pakelti galvos, bet pamačiau, kad vaikinas manęs klausia, ar man reikia gryno oro. Maniau, kad jis padės, todėl pasakiau „taip“, – „PinkNews“ sakė S. Hartas.

„Kitas dalykas, kurį atsimenu, buvo tai, kad šviečianti pro langą saulė mane pažadino. Aš vis dar jaučiausi labai blogai ir man buvo sunku nueiti į vonią, bet maniau, kad dušas padės, todėl pradėjau nusirenginėti. Nusiaviau batus, atsisegiau [kelnes] ir leidau joms nukristi ant grindų. Kai tai padariau, pamačiau kraują ant džinsų ir kojų; aš tiesiog klausiau savęs: „Kaip tai galėjo nutikti“ ir „Kaip aš galiu tiek mažai prisiminti?“, - pasakoja vyras.

Nors jis žinojo, kad svarbu nenuplauti įrodymų, jis negalėjo to matyti ir įlipęs į dušą apie 45 minutes desperatiškai šveitė savo odą, kol ji pradėjo kraujuoti.

Ligoninėje jam patvirtino, kad jis buvo išprievartautas, o jo kraujyje buvo „Rohypnol“ pėdsakų. Tai centrinę nervų sistemą slopinantis preparatas, dažniausiai naudojamas kaip „prievartavimo narkotikas“. Jo poveikis jaučiamas greitai ir išlieka ilgiau nei 12 valandų, o aukos mažai ką gali prisiminti.

Stephenas buvo patikrintas dėl ŽIV ir kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų. Tuo metu rezultatai buvo neigiami. Jam buvo liepta grįžti po trijų mėnesių antrajam ŽIV testui, kuris buvo teigiamas.

Vyras tuo metu mažai žinojo apie ŽIV ir manė, kad netrukus mirs. „Kitus dvejus metus praleidau atsiribodamas nuo darbo, draugų, santykių ir visko, kas turi ateitį, nemaniau, kad kada nors ją turėsiu“, - pasakoja jis.

Stephenas pabrėžia, kad tuo metu nebuvo nei vieno vyro, kuris atvirai kalbėtų apie išprievartavimą, todėl jis taip pat tylėjo.

„Ladbible Group“ ir „Stamp Out Spiking“ apklausa rodo, kad net 87 procentai aukų, kurios patyrė apsvaiginimą, nusprendė nepranešti apie tai policijai. Tokį sprendimą jie motyvavo nepakankamais įrodymais (48 proc.), manė, kad apie nusikaltimą pranešti per vėlu (38 proc.), nerimavo, kad nebus imtasi veiksmų (27 proc.).

86 procentai respondentų nežinojo, kad Jungtinėje Karalystėje vis dar nėra įstatymo, kuris baustų už tokio tipo apsvaiginimą.  Tik 29 procentai buvo girdėję apie šiuo metu siūlomus Baudžiamojo teisingumo įstatymo pakeitimus.