Turkijoje pastarosiomis dienomis surengti koordinuoti policijos reidai prieš LGBTQ+ organizacijas, aktyvistus, klubus ir kitus su bendruomene susijusius asmenis. Kaip skelbia „Reuters“, operacijos apėmė mažiausiai 12 provincijų, o tyrimai, kuriuos koordinuoja prokuratūros Stambule, Ankaroje, Izmire ir kituose miestuose, iš viso gali apimti 162 įtariamuosius, devynias asociacijas ir 13 įmonių.

Turkijos valdžia operaciją vadina „Mano šeima yra saugi“ ir teigia, kad jos tikslas – apsaugoti vaikus bei šeimos vertybes. Pareigūnai taip pat nurodo tiriantys įtarimus dėl prostitucijos, nepadorumo ir galimo netinkamo poveikio nepilnamečiams. Tačiau žmogaus teisių gynėjai tokį paaiškinimą vertina kritiškai ir sako, kad po tariamos kovos už „šeimos vertybes“ slepiasi platesnė LGBTQ+ žmonių ir pilietinės visuomenės represijų kampanija.

Reidai pasiekė asociacijų biurus ir aktyvistų namus

Operacija buvo vykdoma anksti ryte. Policija atliko kratas LGBTQ+ organizacijų patalpose, klubuose ir aktyvistų namuose. Buvo blokuojamos kai kurių LGBTQ+ organizacijų interneto svetainės ir socialinių tinklų paskyros.

Ankara tapo viena pagrindinių operacijos vietų. Tarp taikinių buvo ir gerai žinoma LGBTQ+ teisių organizacija „Kaos GL“. Organizacijos teigimu, buvo sulaikyta mažiausiai 50 aktyvistų, tarp jų – žmonės, kurių namuose policija atliko kratas.

Skirtinguose Turkijos miestuose sulaikytųjų skaičius keitėsi augant operacijos mastui. „Reuters“ rugsėjo 14 d. skelbė, kad Stambule ir Ankaroje buvo sulaikyti mažiausiai 47 žmonės, o Izmire teismas 16 asmenų skyrė suėmimą iki bylos nagrinėjimo.

Rugsėjo 15-ąją įtampa dar labiau išaugo. Stambule prie Çağlayan teismo susirinkę žmonės norėjo protestuoti prieš naujausius sulaikymus, tačiau policija to neleido. Per protestą buvo sulaikyta mažiausiai 150 žmonių.

Valdžia kalba apie šeimos apsaugą

Turkijos valdžia savo veiksmus sieja su prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano propaguojama „Šeimos ir gyventojų dešimtmečio“ politika. Ši politika orientuota į šeimos stiprinimą, gimstamumo didinimą ir demografinių problemų sprendimą.

Teisėsaugos institucijos tvirtina, kad atliekamuose tyrimuose yra įtarimų dėl nusikalstamos veiklos, įskaitant prostituciją ir nepadorumą. Pareigūnai taip pat teigia turintys duomenų apie galimą poveikį vaikams seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais.

Tačiau žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą. Jų vertinimu, LGBTQ+ bendruomenė Turkijoje jau kelerius metus susiduria su vis didesniais valstybės institucijų apribojimais, o naujausi reidai yra ne pavienis teisėsaugos veiksmas, bet nuoseklėjančios politikos dalis.

„Tai – valstybės vykdoma diskriminacija“

Turkijos žmogaus teisių asociacija naujausią kampaniją įvertino itin griežtai. Organizacijos teigimu, operacijos pavadinimas „Mano šeima yra saugi“ neatspindi tikrosios situacijos – asociacija ją apibūdino kaip valstybės vykdomą diskriminaciją, baimės politiką ir pilietinės visuomenės ardymą.

Europos Parlamento Turkijos pranešėjas Nacho Sánchezas Amorą operacijos mastas taip pat paskatino kalbėti apie naują represijų etapą. Jis pareiškė, kad tokio masto areštai yra „šokiruojanti represijų eskalacija“ ir perspėjo dėl moralinės darbotvarkės primetimo bei žmogaus teisių pažeidimų.

Europos Sąjungoje taip pat išreikštas susirūpinimas dėl įvykių Turkijoje. Tarptautinė reakcija ypač atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės organizacijos tampa tiesioginiais valstybės veiksmų taikiniais.

Amnesty: represijos nėra naujas reiškinys

Naujausi reidai nėra pirmasis Turkijos valdžios susidūrimas su LGBT+ organizacijomis. „Amnesty International“ jau anksčiau yra kritikavusi Turkijos institucijų veiksmus prieš LGBT+ aktyvistus. 2026 m. balandį organizacija pareiškė, kad baudžiamasis persekiojimas prieš „Genç LGBTI+“ organizacijos valdybos narius yra platesnės LGBTQ+ organizacijų ir jų rėmėjų bauginimo strategijos dalis.

2025 m. „Amnesty“ taip pat reikalavo išteisinti 53 žmones, kurie buvo persekiojami dėl dalyvavimo uždraustose Stambulo LGBT+ eitynėse. Organizacija ragino paleisti savavališkai sulaikytus aktyvistus ir pabrėžė taikių susirinkimų teisės svarbą.

Tuo metu Turkijos policija per 2025 m. Stambulo „Pride“ eitynių dieną sulaikė daugiau kaip 50 žmonių. LGBTQ+ teisių organizacijų duomenimis, tarp sulaikytųjų buvo ir teisininkų bei žurnalistų.

Žmogaus teisių organizacijos perspėja dėl pasekmių

„Human Rights Watch“ dar 2026 m. birželį perspėjo, kad Turkijoje svarstomi nauji teisės aktai gali dar labiau apriboti LGBTQ+ žmonių teises. Organizacijos vertinimu, siūlomos priemonės reikštų vieną rimčiausių LGBTQ+ teisių regresų šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

Tarptautinė LGBTQ+ teisių organizacija ILGA-Europe savo ruožtu yra perspėjusi, kad Turkijoje rengiamas teisinis reguliavimas gali įtvirtinti griežtas baudžiamąsias priemones prieš LGBTQ+ žmones. Organizacija tokias iniciatyvas sieja ne tik su LGBTQ+ teisių ribojimu, bet ir su platesniu demokratinių laisvių silpnėjimu šalyje.

2026 m. balandį ILGA-Europe ir kitos žmogaus teisių organizacijos taip pat išreiškė susirūpinimą dėl LGBTQ+ organizacijų uždarymo, bylų prieš jų vadovus bei žmogaus teisių gynėjų persekiojimo Turkijoje.

Homoseksualumas Turkijoje nėra kriminalizuotas, tačiau LGBT+ žmonių teisinė ir socialinė padėtis pastaraisiais metais smarkiai blogėjo. Stambulo „Pride“ eitynės uždraustos nuo 2015 m., o policija ne kartą jėga sklaidė bandymus rengti eitynes.

Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad problema neapsiriboja vien draudimu rengti „Pride“. Vis daugiau dėmesio skiriama asociacijų laisvei, žodžio laisvei, teisei taikiai rinktis, galimybei teikti pagalbą LGBTQ+ žmonėms ir pačių žmogaus teisių gynėjų saugumui.

Tarptautinės organizacijos perspėja, kad tokia praktika gali dar labiau susilpninti pilietinę visuomenę ir įtvirtinti atmosferą, kurioje LGBTQ+ žmonių teisių gynimas pats savaime tampa rizikinga veikla. Tuo metu Turkijos valdžia savo politiką ir toliau grindžia šeimos, vaikų apsaugos ir visuomenės moralės argumentais.